Hadith for the World
Tap the image to view it full size
Akyda (Tikėjimo pagrindai)

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė:

Available in 56 languages
«Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Žmogus seka savo artimo draugo tikėjimu (t. y. elgesiu ir manieromis). Taigi kiekvienas iš jūsų turėtų atidžiai apsvarstyti, ką jis laiko savo artimu draugu.“»

Meaning translation ·

Explanation

The meaning in a few plain lines

Pranašas pabrėžė, kad žmogus savo elgesiu ir įpročiais tampa panašus į artimą draugą ir kompanjoną, o draugystė daro įtaką moralei, manieroms ir elgesiui. Todėl jis ragino atidžiai rinktis draugus, nes draugas veda savo bičiulį į tikėjimą, dorą ir gerumą, padėdamas jam šiame kelyje.

Source
Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi ir Achmed
Download image

Saved at original quality

Previous hadithNext hadith

More from this chapter

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Skubėkite imtis gerų darbų, kol jusų neaplenks sunkumai, kurie yra tarsi tamsiausios nakties lopai; žmogus ryte tiki, o vakare tampa netikinčiu, arba vakare tiki, o ryte tampa netikinčiu, parduoda (apleidžia) savo religiją dėl pasaulinės naudos.“Perdavė Muslim
عن عائشة رضي الله عنها قالت: «ما غِرْتُ على أحد من نساء النبي صلى الله عليه وسلم ما غِرْتُ على خديجة رضي الله عنها ، وما رأيتها قط، ولكن كان يُكثر ذِكْرَها، وربما ذبح الشَّاةَ، ثم يُقطعها أَعْضَاءً، ثم يَبْعَثُهَا في صَدَائِقِ خديجة، فربما قلت له: كأن لم يكن في الدنيا إلا خديجة! فيقول: «إنها كانت وكانت وكان لي منها وَلَدٌ». وفي رواية: وإن كان لَيَذْبَحُ الشَّاءَ، فيُهدي في خَلَائِلِهَا منها ما يَسَعُهُنَّ. وفي رواية: كان إذا ذَبَحَ الشَّاةَ، يقول: «أرسلوا بها إلى أصدقاء خديجة». وفي رواية: قالت: اسْتَأْذَنَتْ هالة بنت خويلد أخت خديجة على رسول الله صلى الله عليه وسلم فعرف استئذان خديجة، فارْتَاحَ لذلك، فقال: «اللهم هالة بنت خويلد».الرواية الأولى: متفق عليها. الرواية الثانية: متفق عليها. الرواية الثالثة: متفق عليها. الرواية الرابعة: متفق عليها
Zainab Bint Džahš (tebūnie Allahas ja patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) vieną kartą atėjo pas ją sunerimęs ir pasakė: „Lia iliaha illia Allah. Vargas arabams dėl artėjančio blogio. Šiandien Gogo ir Magogo užtvankoje atsidarė tokia anga, kaip ši“, nykščiu ir rodomuoju pirštu apvedžioja apskritimą. Zainab Bint Džahš sakė: „O Allaho Pasiuntiny, ar mes žūsime, kol tarp mūsų yra pamaldžių žmonių?“ Pranašas atsakė: „Taip, kai vyraus nedorybė.“Bendru sutarimu
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tikintysis, vyras ar moteris, ir toliau bus išbandomas dėl savęs, vaikų ir turto, kol sutiks Allahą išvalytas nuo nuodėmių.“Perdavė At-Tirmidhi ir Achmed
عَنِ ابْنِ عَبَّاسٍ رضيَ اللهُ عنهما: أنَّهُ قَالَ لعَطَاءِ بْنِ أَبِي رَبَاحٍ: أَلَا أُرِيكَ امْرَأَةً مِنْ أَهْلِ الْجَنَّةِ؟ قُلْتُ: بَلَى، قَالَ: هَذِهِ الْمَرْأَةُ السَّوْدَاءُ، أَتَتِ النَّبِيَّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ، قَالَتْ: إِنِّي أُصْرَعُ وَإِنِّي أَتَكَشَّفُ، فَادْعُ اللهَ لِي، قَالَ: «إِنْ شِئْتِ صَبَرْتِ وَلَكِ الْجَنَّةُ، وَإِنْ شِئْتِ دَعَوْتُ اللهَ أَنْ يُعَافِيَكِ» قَالَتْ: أَصْبِرُ، قَالَتْ: فَإِنِّي أَتَكَشَّفُ فَادْعُ اللهَ أَنْ لَا أَتَكَشَّفَ، فَدَعَا لَهَا.متفق عليه
عَن أُمِّ الدَّرْدَاءِ وَ أَبِي الدَّرداءِ رَضيَ اللهُ عنهما أَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ يَقُولُ: «دَعْوَةُ الْمَرْءِ الْمُسْلِمِ لِأَخِيهِ بِظَهْرِ الْغَيْبِ مُسْتَجَابَةٌ، عِنْدَ رَأْسِهِ مَلَكٌ مُوَكَّلٌ كُلَّمَا دَعَا لِأَخِيهِ بِخَيْرٍ، قَالَ الْمَلَكُ الْمُوَكَّلُ بِهِ: آمِينَ وَلَكَ بِمِثْلٍ».رواه مسلم
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Prisiekiu Tuo, Kurio rankoje yra Muchammedo siela, kad tas iš žydų ar krikščionių bendruomenės, kuris girdi apie mane, bet netiki su kuo aš buvau atsiųstas, ir miršta tokioje (netikėjimo) būsenoje, bus vienas iš pragaro gyventojų.“Perdavė Muslim
عن أبي هريرة رضي الله عنه مرفوعاً: «الإيمانُ بِضْعٌ وَسَبْعُونَ أو بِضْعٌ وسِتُّونَ شُعْبَةً: فَأَفْضَلُهَا قَوْلُ: لا إله إلا الله، وَأَدْنَاهَا إِمَاطَةُ الأَذَى عَنِ الطَّرِيقِ، وَالحَيَاءُ شُعْبَةٌ مِنَ الإِيمَانِ».متفق عليه