Hadith for the World
Tap the image to view it full size
Jurisprudencija ir jos principai

Abu Al-Haura As-Sadi perdavė, kad pasakė Al-Hasan Ibn Ali (tebūnie Allahas juo ir jo tėvu patenkintas): ką tu išmokai iš Allaho Pasiuntinio, ramybė ir Allaho palaima jam? Jis atsakė: aš išmokau iš Allaho Pasiuntinio, ramybė ir Allaho palaima jam:

Available in 62 languages
«Abu Al-Haura As-Sadi perdavė, kad pasakė Al-Hasan Ibn Ali (tebūnie Allahas juo ir jo tėvu patenkintas): ką tu išmokai iš Allaho Pasiuntinio, ramybė ir Allaho palaima jam? Jis atsakė: aš išmokau iš Allaho Pasiuntinio, ramybė ir Allaho palaima jam: „Palik tai, kas kelia abejonių, dėl to, kas nesukelia abejonių. Iš tikrųjų tiesa yra ramybė, o melas – abejonė.“»

Meaning translation ·

Explanation

The meaning in a few plain lines

Pranašas įsakė žmogui atsisakyti tų žodžių ar veiksmų, dėl kurių jis turi abejonių, nesvarbu, ar jie yra draudžiami, ar ne, neteisėti ar teisėti, ir pasirinkti tai, kas nesukelia jokių abejonių – tai, apie ką jis yra tikras, kad tai gera ir teisėta, nes tokie dalykai suteikia ramybę ir komfortą širdyje, tuo tarpu abejonės sukelia nerimą ir sumaištį.

Source
رواه الترمذي والنسائي وأحمد
Download image

Saved at original quality

Previous hadithNext hadith

More from this chapter

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Žmogaus malda susirinkime yra dvidešimt keliais laipsniais aukštesnė, nei jo malda namuose ar darbe. Taip yra todėl, kad kai žmogus atlieka apsiprausimą (vudu) ir jį ištobulina, tada eina į mečetę ir niekas jo tam nemotyvuoja, išskyrus maldą, už kiekvieną savo žingsnį, kurį žengia, jis pakeliamas vienu laipsniu ir viena nuodėmė jam ištrinama tol, kol pasiekia mečetę. Taigi, kai jis įeina į mečetę, jis yra laikomas besimeldžiančiu iki tol, kol malda yra ta priežastis, dėl kurios jis dar yra mečetėje. Angelai prašys jam Allaho palaiminimų tol, kol jis yra mečetėje, sakydami: „O Allahe, pasigailėk jo! O Allahe, atleisk jam! O Allahe, priimk jo atgailą! tol, kol jis niekam nepakenks ir nenutrauks savo vudu“."Bendru sutarimu
عن أبي هريرة رضي الله عنه قال: سمعت رسول الله صلى الله عليه وسلم يقول: «ما نهيتكم عنه فاجتنبوه، وما أمرتكم به فأْتُوا منه ما استطعتم، فإنما أَهلَكَ الذين من قبلكم كثرةُ مسائلهم واختلافهم على أنبيائهم».متفق عليه
عن أبي ذر رضي الله عنه قال: قال النبي صلى الله عليه وسلم :«عُرِضَتْ عَلَيَّ أعمالُ أُمتي، حَسَنُهَا وسَيِّئُهَا فَوَجَدتُ في مَحَاسِنِ أَعْمَالِهَا الأَذَى يُمَاطُ عَنِ الطَّرِيقِ، ووَجَدتُ في مَسَاوِئِ أَعْمَالِهَا النُّخَاعَةُ تَكُونُ في المَسْجِدِ لا تُدْفَنُ».رواه مسلم
عن عائشة رضي الله عنها قالت: كان رسولُ اللهِ صلى الله عليه وسلم إذا فَاتَتْهُ الصَّلَاةُ مِنَ الليلِ مِن وَجَعٍ أَوْ غَيْرِهِ، صَلَّى من النَّهَارِ ثِنْتَيْ عَشْرَةَ رَكْعَةً.رواه مسلم
عن عائشة رضي الله عنها والمغيرة بن شعبة رضي الله عنه : أن النبي صلى الله عليه وسلم كان يقوم من الليل حتى تَتَفَطَّرَ قَدَمَاهُ فقلت له: لم تَصْنَعُ هذا يا رسول الله، وقد غفر اللهُ لك ما تقدم من ذنبك وما تأخر؟ قال: «أَفَلَا أحب أن أكونَ عبدا شَكُورًا».حديث عائشة -رضي الله عنها-: متفق عليه. حديث المغيرة بن شعبة -رضي الله عنه-: متفق عليه
عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رَضيَ اللهُ عنه أَنَّ رَسُولَ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ، قَالَ: «أَحَبُّ الْبِلَادِ إِلَى اللهِ مَسَاجِدُهَا، وَأَبْغَضُ الْبِلَادِ إِلَى اللهِ أَسْوَاقُهَا».رواه مسلم
عَنْ عَائِشَةَ أُمِّ المُؤْمِنينَ رَضِيَ اللهُ عَنْهَا قَالَتْ: كَانَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا دَخَلَ الْعَشْرُ أَحْيَا اللَّيْلَ، وَأَيْقَظَ أَهْلَهُ، وَجَدَّ وَشَدَّ الْمِئْزَرَ.متفق عليه
Ibn Umar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Džibrilis man daug patarinėdavo apie gerą elgesį su kaimynu, kol maniau, kad jis (kaimynas) gaus paveldėjimo teisę.“Bendru sutarimu