Akyda (Tikėjimo pagrindai)

Tikėjimas Visagaliu Allahu

44 hadiths

44 hadiths

عن عبد الله بن عكيم رضي الله عنه مرفوعاً: «مَنْ تَعَلَّقَ شيئا وُكِلَ إليه».رواه أحمد والترمذي

Tarik Ibn Ašim Al-Ašdžai (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Kas sako „la ilaha illa Allah“ (nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą) ir atmeta viską, kas garbinama be Allaho, jo nuosavybė ir kraujas tampa neliečiami, o jo atsiskaitymas bus su Allahu.“Perdavė Muslim

عن عائشة رضي الله عنها قالت: قال رسول الله صلى الله عليه وسلم : «مَنْ أحَبَّ لِقَاءَ اللهِ أَحَبَّ اللهُ لِقَاءهُ، وَمَنْ كَرِهَ لِقَاءَ اللهِ كَرِهَ اللهُ لِقَاءهُ» فقلتُ: يا رسولَ اللهِ، أكَراهِيَةُ المَوتِ، فَكُلُّنَا نَكْرَهُ المَوتَ؟ قال: «لَيْسَ كَذَلِكَ، ولكِنَّ المُؤْمِنَ إذَا بُشِّرَ بِرَحْمَةِ اللهِ وَرِضْوَانِهِ وَجَنَّتِهِ أَحَبَّ لِقَاءَ اللهِ فَأَحَبَّ اللهُ لِقَاءهُ، وإنَّ الكَافِرَ إذَا بُشِّرَ بِعَذابِ اللهِ وَسَخَطهِ كَرِهَ لِقَاءَ اللهِ وكَرِهَ اللهُ لِقَاءهُ».رواه مسلم، ورواه البخاري عن عائشة -رضي الله عنها- في ضمنه حديث عن عبادة بن الصامت-رضي الله عنه-. رواه عن أبي موسى -رضي الله عنه- مختصرا

Abdullah Ibn Amru (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Gailestingųjų pasigailės Gailestingasis. Būkite gailestingi tiems, kurie yra žemėje, ir Tas, Kuris yra danguje, bus Gailestingas jums.“Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi ir Achmed

Abdullah Ibn Amru Ibn Al-As (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Kai Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) įeidavo į mečetę, jis sakydavo: „Aūzu billahil-azym, ua biuadžhihil-karym, ua sultanihil-kadym minaš-šaitanir-radžym“ (ieškau prieglobsčio pas Allahą, Didįjį, Jo kilnų Veidą ir amžiną valdžią nuo prakeiktojo šėtono).“ Jie paklausė: „Ar tik tiek?“ Aš atsakiau: „Taip“. Tada Pranašas pasakė: „Kai žmogus taip pasako, šėtonas sako: „Jis yra apsaugotas nuo manęs visą likusią dieną“.“Perdavė Abu Daūd

Abu Said Al-Khudri (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: Allahas Visagalis pasakys rojaus gyventojams: „Rojaus gyventojai!“ Jie atsakys: „Mūsų Viešpatie, mes esame Tavo valioje.“ Jis pasakys: „Ar jūs patenkinti?“ Jie atsakys: „Kaip galėtume būti nepatenkinti, Viešpatie, kai Tu suteikei mums tai, ko nesuteikei jokiems kitiems savo kūriniams?“ Jis pasakys: „Aš duosiu jums kažką geresnio nei tai.“ Jie atsakys: „Viešpatie, kas galėtų būti geriau nei tai?“ Jis pasakys: „Aš suteiksiu jums savo amžiną malonę ir niekada nepasipiktinsiu jumis.“Bendru sutarimu

عن أبي هريرة رضي الله عنه مرفوعاً: «إذا أَحَبَّ اللهُ تعالى العَبْدَ، نَادَى جِبْرِيلَ: إنَّ اللهَ تعالى يُحِبُّ فلاناً، فَأَحْبِبْهُ، فَيُحِبُّهُ جِبْرِيلُ، فَيُنَادِي في أَهْلِ السَّمَاءِ: إنَّ اللهَ يحِبُّ فلاناً، فَأَحِبُّوهُ، فَيُحِبُّهُ أَهْلُ السَّمَاءِ، ثُمَّ يُوضَعُ لَهُ القَبُولُ في الأرضِ». وفي رواية: قال رسول الله صلى الله عليه وسلم : «إنَّ اللهَ تعالى إذا أَحَبَّ عَبْدًا دَعَا جِبْرِيلَ، فقال: إني أُحِبُّ فلاناً فَأَحْبِبْهُ، فَيُحِبُّهُ جِبْرِيلُ، ثم ينادي في السَّمَاءِ، فيقول: إنَّ اللهَ يُحِبُّ فلاناً فَأَحِبُّوهُ، فَيُحِبُّهُ أَهْلُ السَّمَاءِ، ثُمَّ يُوضَعُ له القَبُولُ في الأرضِ، وإذا أَبْغَضَ عَبْدًا دَعَا جِبْرِيلَ، فيقول: إني أُبْغِضُ فلاناً فَأَبْغِضْهُ. فَيُبْغِضُهُ جِبْرِيلُ، ثُمَّ ينادي في أَهْلِ السَّمَاءِ: إنَّ اللهَ يُبْغِضُ فلاناً فَأَبْغِضُوهُ، ثُمَّ تُوضَعُ له البَغْضَاءُ في الأرضِ».متفق عليه. الرواية الأولى لفظ البخاري، والثانية لفظ مسلم

Anas Ibn Malik (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) jojo su Muaz, ir Pranašas tarė: „O Muaz Ibn Džabal“, jis atsakė: „Štai aš tavo paslaugoms, o Allaho Pasiuntiny.“ Tai buvo pasakyta tris kartus. Tada Pranašas pasakė: „Kiekvienas, kuris nuoširdžiai liudija, kad nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą ir kad Muchammedas yra Jo tarnas bei Pasiuntinys, Allahas uždraus jam Pragarą.“ Muaz pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, ar neturėčiau apie tai pranešti žmonėms, kad jie džiaugtųsi?“ Jis atsakė: „Tada jie pasikliaus vien tuo.“ Ir Muaz papasakojo apie šį hadisą savo mirties metu, kad išvengtų žinių slėpimo nuodėmės.“Bendru sutarimu

عن أبي هريرة رضي الله عنه مرفوعاً: «بينما رجلٌ يمشي بطريقٍ اشتَدَّ عليه العَطَشُ، فوَجَدَ بِئْرًا فنزل فيها فَشَرِبَ، ثم خَرَجَ فإذا كَلْبٌ يَلْهَثُ يأكل الثَّرَى مِنَ العَطَشِ، فقال الرجلُ: لقد بَلَغَ هذا الكَلْبَ مِنَ العَطَشِ مِثْلَ الذِي كان قَدْ بَلَغَ مِنِّي، فنَزَلَ البِئْرَ، فَمَلَأَ خُفَّهُ ماءً ثم أَمْسَكَهُ بِفِيهِ حَتَّى رَقِيَ، فَسَقَى الكَلْبَ، فشَكَرَ اللهُ له، فَغَفَرَ لهُ» قالوا: يا رسول الله، إنَّ لَنَا في البَهَائِمِ أَجْرًا؟ فقال: «في كُلِّ كَبِدٍ رَطْبَةٍ أَجْرٌ». وفي رواية: «فشَكَرَ اللهُ له، فغَفَرَ له، فَأَدْخَلَهُ الجَنَّةَ». وفي رواية: «بَيْنَمَا كَلْبٌ يُطِيفُ بِرَكْيَةٍ قد كَادَ يَقْتُلُهُ العَطَشُ إذ رَأَتْهُ بَغِيٌّ مِنْ بَغَايَا بَنِي إِسْرَائِيلَ، فَنَزَعَتْ مُوقَهَا فَاسْتَقَتْ له بهِ فَسَقَتْهُ فَغُفِرَ لها بِهِ».الرواية الأولى: متفق عليها. الرواية الثانية: رواها البخاري. الرواية الثالثة: متفق عليها

عن ابن عباس رضي الله عنهما ، قال: كان النبيُّ صلى الله عليه وسلم يدعو: «ربِّ أَعِنِّي ولا تُعِن عليَّ، وانصرني ولا تنصر عليَّ، وامكر لي ولا تمكر عليَّ، واهدني ويسِّر هُدايَ إليَّ، وانصرني على مَن بغى عليَّ، اللهم اجعلني لك شاكرًا، لك ذاكرًا، لك راهبًا، لك مِطواعًا، إليك مُخْبِتًا، أو مُنِيبا، رب تقبَّل توبتي، واغسل حَوْبتي، وأجب دعوتي، وثبِّت حُجَّتي، واهدِ قلبي، وسدِّد لساني، واسْلُلْ سَخِيمةَ قلبي».رواه أبو داود والترمذي وابن ماجه وأحمد

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Mūsų Viešpats, Pašlovintasis ir Išaukštintasis, kiekvieną naktį nusileidžia į žemiausią (žemės) dangų, per paskutinį nakties trečdalį ir sako: Kas Manęs meldžia, kad galėčiau jam atsakyti? Kas Manęs prašo, kad galėčiau jam duoti? Kas ieško atleidimo iš Manęs, kad galėčiau jam atleisti?“Bendru sutarimu

Abu Marsad Al-Ghanavi (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Nesėdėkite ant kapų ir nesimelskite prieš juos.“Perdavė Muslim

عن أنس بن مالك رضي الله عنه أن النبي صلى الله عليه وسلم رأى نُخْامَة في القِبْلَة، فَشَقَّ ذلك عليه حتى رُئِي في وجْهِه، فقام فَحَكَّه بِيَده، فقال: «إن أحدكم إذا قام في صلاته فإنه يُنَاجِي رَبَّه، أو إن رَبَّه بينه وبين القِبْلَة، فلا يَبْزُقَنَّ أحدُكم قِبَل قِبْلتِه، ولكن عن يَسَاره أو تحت قَدَمَيه» ثم أخذ طَرف رِدَائِه، فَبَصَقَ فيه ثم ردَّ بَعْضَهُ على بعض، فقال: «أو يفعل هكذا».متفق عليه

Aiša, tikinčiųjų motina, (tebūnie Allahas ja patenkintas) perdavė: Umm Salamah paminėjo Allaho Pasiuntiniui (ramybė ir Allaho palaima jam), kad Abisinijoje ji matė bažnyčią, vadinamą Marija, ir paminėjo joje matytus paveikslus. Allaho Pasiuntinys pasakė: „Tai yra žmonės, kurie, kai miršta teisus žmogus iš jų tarpo, jie pastato garbinimo vietą virš jo kapo ir piešia jam paveikslus. Tai patys blogiausi žmonės Allaho akyse.“Bendru sutarimu

عن أبي هريرة رضي الله عنه أن رسول الله صلى الله عليه وسلم قال: «إن لله تِسْعَةً، وتِسْعِينَ، اسْمًا، مِائَةً إلا واحدا مَنْ أَحْصَاهَا دخل الجنة».متفق عليه

Abdullah Ibn Umar (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Islamas pastatytas ant penkių ramsčių: liudijimo, kad nėra kito dievo tik Vienintelis Allahas ir kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys; maldų atlikimo; išmaldos mokėjimo; piligrimystės atlikimo; pasninkavimo Ramadano mėnesį.“Bendru sutarimu

Muaz (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Aš jojau už Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) ant asilo, vardu „Ufair“. Pranašas paklausė: „O Muaz, ar tu žinai, kokia yra Allaho teisė į Savo tarnus ir kokia tarnų teisė į Jį?“ Atsakiau: „Allahas ir Jo Pasiuntinys žino geriausiai.“ Jis pasakė: „Allaho teisė į Savo tarnus yra ta, kad Jį garbintų ir nesietų partnerių su Juo. Tarnų teisė į Allahą yra ta, kad Jis nebaustų tų, kurie nesieja partnerių su Juo.“ Aš paklausiau: „O Allaho Pasiuntiny, ar neturėčiau pranešti žmonėms apie šią gerą žinią?“ Jis atsakė: „Nepranešk jiems, kad jie nepriklausytų tik nuo to.“Bendru sutarimu

Džabir (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: „Vienas vyras atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, kokie yra du privalomi dalykai?“ Jis atsakė: „Kas miršta nesiedamas partnerių su Allahu, pateks į rojų, o kas miršta ką nors susiedamas su Allahu, pateks į pragarą.“Perdavė Muslim

Sufjan Ibn Abdillah As-Sakafi (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Aš pasakiau: „O Allaho Pasiuntiny, papasakok man ką nors apie islamą, ko negaliu paklausti nieko, tik tavęs.“ Jis atsakė: „Pasakyk: aš tikiu Allahą, tada būk tvirtas.“Perdavė Muslim ir Achmed

عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه قَالَ: قَالَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ: «إِنَّ اللهَ يَرْضَى لَكُمْ ثَلَاثًا، وَيَكْرَهُ لَكُمْ ثَلَاثًا، فَيَرْضَى لَكُمْ: أَنْ تَعْبُدُوهُ، وَلَا تُشْرِكُوا بِهِ شَيْئًا، وَأَنْ تَعْتَصِمُوا بِحَبْلِ اللهِ جَمِيعًا وَلَا تَفَرَّقُوا، وَيَكْرَهُ لَكُمْ: قِيلَ وَقَالَ، وَكَثْرَةَ السُّؤَالِ، وَإِضَاعَةِ الْمَالِ».رواه مسلم