Hadith for the World
Tap the image to view it full size
Akyda (Tikėjimo pagrindai)

Umar Ibnul-Khattab (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) tariant:

Available in 71 languages
«Umar Ibnul-Khattab (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) tariant: „Nepersistenkite girdami mane taip, kaip krikščionys perdėjo šlovindami Marijos sūnų, nes aš esu tik (Allaho) vergas. Vadinkite mane Allaho vergu ir Jo Pasiuntiniu.“»

Meaning translation ·

Explanation

The meaning in a few plain lines

Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) uždraudžia nesaikingumą ir šariato numatytų ribų peržengimą jį šlovinant ir draudžia priskirti jam ypatingas Allaho savybes arba pažinimą apie neregimą, arba kad jis būtų garbinamas kartu su Allahu, kaip krikščionys padarė su Jėzumi, Marijos sūnumi (ramybė jam). Tada jis aiškiai pasakė, kad yra vienas iš Allaho tarnų, ir įsakė mums jį vadinti: Allaho vergu ir Pasiuntiniu.

Source
Perdavė Al-Bukhari
Download image

Saved at original quality

Previous hadithNext hadith

More from this chapter

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad jis paklausė Pranašo: „O Allaho Pasiuntiny, kas bus laimingiausias iš žmonių, gavęs tavo užtarimą Teismo dieną?“ Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) atsakė: „Žinojau, o Abu Huraira, kad būsi pirmas, kuris manęs paklaus apie šį hadisą, atsižvelgiant į tavo rūpestį hadisais. Laimingiausias žmongus, kuris gaus mano užtarimą Paskutiniojo Teismo dieną yra tas, kuris nuoširdžiai iš savo sielos sako: „Nėra kito dievo, išskyrus Allaho.“Perdavė Al-Bukhari
عن عبد الله بن عمرو بن العاص - رضي الله عنه- مرفوعاً: "مَن ردته الطِّيَرَة عن حاجته فقد أشرك، قالوا: فما كفارة ذلك؟ قال: أن تقول: اللهم لا خير إلا خيرك، ولا طَيْرَ إِلَّا طَيْرُكَ ولا إله غيرك".رواه أحمد
Ubadah (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tas, kuris liudija, kad nėra kito dievo, išskyrus Allahą, vieną be partnerio ir kad Muchammedas yra Jo tarnas bei Pasiuntinys; kad Isaa (Jėzus) yra Allaho tarnas ir pasiuntinys, ir Jo žodis, kurį Jis perdavė Marijai, ir dvasia iš Jo; ir kad rojus ir pragaras yra tiesa, Allahas tikrai įleis jį į rojų, nepaisant jo padarytų darbų.“Bendru sutarimu
Abdullah Ibn Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: „Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) kažką pasakė, o aš pasakiau kitą dalyką. Pranašas pasakė: „Kas miršta, šaukdamasis šalia Allaho kito lygiaverčio, pateks į pragarą.“ Ir aš sakiau: „Tas, kuris miršta, nesišaukdamas šalia Allaho kito lygiaverčio, pateks į rojų.““Bendru sutarimu
عن أبي هريرة رضي الله عنه مرفوعًا: «صلاة الرجل في جماعة تَضعُفُ على صلاته في بيته وفِي سُوقِه خمسا وعشرين ضِعفًا، وذلك: أَنَّه إِذَا تَوَضَّأ، فَأَحسَن الوُضُوء، ثمَّ خرج إلى المسجد لاَ يُخرِجُهُ إلاَّ الصلاة؛ لَم يَخْطُ خُطوَةً إِلاَّ رُفِعَت له بِها درجة، وَحُطَّ عَنهُ بها خطيئة، فإذا صلَّى لم تزل الملائكة تُصَلِّي عليه، ما دام في مُصَلاَّه: اللهُمَّ صَلِّ عليه، اللهم اغفِر له، اللهم ارْحَمه، ولا يزال في صلاة ما انتظر الصلاة».متفق عليه
Džabir Ibn Abdilliah (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Man buvo suteikti penki dalykai, kurių niekas prieš mane nebuvo gavęs: man buvo suteikta pergalė per baimę iš vieno mėnesio kelionės atstumo; žemė man buvo padaryta mečete ir apsivalymo priemone, tad bet kuris mano bendruomenės žmogus, kuriam ateina maldos laikas, turėtų melstis; karo grobis man buvo padarytas leistinu, nors anksčiau niekam nebuvo leistinas; man buvo suteikta užtarimo teisė; o pranašai anksčiau buvo siunčiami tik savo tautai, o aš buvau siųstas visiems žmonėms.“Bendru sutarimu
عن معاذ بن جبل رضي الله عنه عن رسول الله صلى الله عليه وسلم أنه قال: «قَالَ اللهُ -عَزَّ وجَلَّ-: المُتَحَابُّون فِي جَلاَلِي، لَهُم مَنَابِرُ مِن نُورٍ يَغْبِطُهُم النَبِيُّونَ والشُهَدَاء».رواه الترمذي وأحمد
عن أبي هريرة رضي الله عنه أن رسول الله صلى الله عليه وسلم قال: «إنَّ في الجنَّة مائةَ دَرَجَة أعَدَّهَا الله للمُجاهِدين في سَبِيل الله ما بَيْنَ الدَّرَجَتَيْنِ كما بين السماء والأرض».رواه البخاري