LT
All hadiths
The complete card collection, filter by chapter
Kilnusis Koranas ir jo studijos
26
Chadisai (Muchammedo pamokymai, pamokslai ir pasakojimai apie jį) ir jų mokslai
3
Akyda (Tikėjimo pagrindai)
135
Jurisprudencija ir jos principai
288
Dorybės ir etiketas
288
Kvietimas į islamą ir gėrio įsakymas bei blogio draudimas
15
Pranašo biografija ir istorija
38
655 hadiths
Umar Ibn Al-Khattab (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Jei tik pasitikėsite Allahu taip, kaip turėtumėte, Jis pasirūpins jumis taip, kaip pasirūpina paukščiais - ryte jie iškeliauja alkani, o vakare grįžta pilnais pilvais.“
Perdavė At-Tirmidhi, Ibn Madža ir Achmed
عن أبي هريرة رضي الله عنه قال: سمعت رسول الله صلى الله عليه وسلم يقول: «ما نهيتكم عنه فاجتنبوه، وما أمرتكم به فأْتُوا منه ما استطعتم، فإنما أَهلَكَ الذين من قبلكم كثرةُ مسائلهم واختلافهم على أنبيائهم».
متفق عليه
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Tas, kuris išvaduos tikintįjį nuo vienos iš šio pasaulio bėdų, Allahas jį išvaduos nuo vienos iš Teismo dienos bėdų. Tas, kuris palengvins nepasiturinčio skolininko padėtį, Allahas palengvins jo padėtį tiek šiame, tiek amžiname pasaulyje. O tas, kuris užstos musulmoną, Allahas užstos jį ir šiame, ir amžiname pasaulyje. Allahas padės Savo tarnui tol, kol jis pats padeda savo tikinčiajam broliui. Ir tas, kuris leidžiasi į kelionę siekdamas žinių, Allahas palengvins jam kelią į rojų. Kai žmonės susirenka viename iš Allaho namų, kur kartu skaito ir studijuoja Allaho Knygą, jiems ateina ramybė, juos apgaubia gailestingumas ir lanko angelai, ir Allahas prisimena juos tarp Savo artimųjų. O kam darbai sustojo, tam nepadės jo kilmė.“
Perdavė Muslim
عن أبي هريرة رضي الله عنه قال: سمعت رسول الله صلى الله عليه وسلم يقول: «وَاللهِ إني لأَسْتَغْفِرُ اللهَ وأَتُوبُ إليهِ في اليومِ أَكْثَرَ من سَبْعِينَ مَرَّةً».
رواه البخاري
عن الْأَغَرِّ رضي الله عنه، وَكَانَ مِنْ أَصْحَابِ النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ، قَالَ: قَالَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ: «يَا أَيُّهَا النَّاسُ تُوبُوا إِلَى اللهِ، فَإِنِّي أَتُوبُ فِي الْيَوْمِ إِلَيْهِ مِائَةَ مَرَّةٍ».
رواه مسلم
Abu Zar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atpasakojo nuo savo Viešpaties, kad Jis tarė: „O Mano vergai, Aš uždraudžiau priespaudą Sau ir jums, todėl neenkite vieni kitų. Mano vergai, visi esate klaidinami, išskyrus tuos, kuriems Aš vadovauju, todėl ieškokite Mano vadovavimo ir Aš jums vadovausiu. Mano vergai, jūs visi esate alkani, išskyrus tuos, kuriuos Aš maitinu, todėl prašykite Manęs maisto ir Aš jus pamaitinsiu. Mano vergai, jūs visi esate nuogi, išskyrus tuos, kuriuos Aš aprengiu, todėl prašykite Manęs drabužių ir Aš jus aprengsiu. Mano vergai, jūs darote nuodėmes dieną ir naktį ir Aš atleidžiu visas nuodėmes, todėl prašykite Manęs atleidimo, ir Aš jums atleisiu. Mano vergai, jūs negalite Man padaryti nei blogo, nei gero. Mano vergai, jei visa žmonija ir visi džinai būtų tokie pamaldūs kaip pamaldžiausia bet kurio žmogaus širdis tarp jūsų, tai nieko nepridėtų prie Mano viešpatavimo. O Mano vergai, jei visa žmonija ir visi džinai būtų tokie pat nedori kaip bet kurio iš jūsų pikčiausia širdis, tai nepakenktų Mano valdžiai. O Mano vergai, jei visa žmonija ir visi džinai stovėtų vienoje vietoje ir prašytų Manęs, o Aš kiekvienam duočiau tai, ko jis prašė, tai nesumažintų to, ką Aš turiu, tai taip kiek sumažėja jūra, kai į ją įmerkiama adata. O Mano vergai, tai yra tiesiog jūsų darbai, juos užrašau ir už tai jums atlyginsiu. Taigi, kas randa gera, turi šlovinti Allahą, o kas randa kitaip, turėtų kaltinti tik save patį.“
Perdavė Muslim
Pranešta nuo Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas), kad jis pasakė: Vieną dieną aš keliavau už Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam), kai jis man tarė: „O berniuk! Iš tiesų, aš išmokysiu tave kelis žodžius. Prisimink Allahą ir Jis tave saugos. Prisimink Allahą ir surasi Jį prieš save. Kai prašai, prašyk Allaho, o kai prašai pagalbos, kreipkis į Jį. Ir žinok, kad jei visi žmonės susirinktų, kad tau būtų naudos, jie nesuteiks tau naudos, išskyrus tai, ką tau paskyrė Allahas, o jei rinksis, kad tau pakenktų, jie tau nepakenks, išskyrus tai, ką Allahas įsakė. Plunksnos pakeltos ir lapai išdžiūvę.“
Perdavė At-Tirmidhi
عن أبي ذر رضي الله عنه قال: قال النبي صلى الله عليه وسلم :«عُرِضَتْ عَلَيَّ أعمالُ أُمتي، حَسَنُهَا وسَيِّئُهَا فَوَجَدتُ في مَحَاسِنِ أَعْمَالِهَا الأَذَى يُمَاطُ عَنِ الطَّرِيقِ، ووَجَدتُ في مَسَاوِئِ أَعْمَالِهَا النُّخَاعَةُ تَكُونُ في المَسْجِدِ لا تُدْفَنُ».
رواه مسلم
Pranešta nuo Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas): Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam), atpasakodamas nuo Visagalio Viešpaties, tarė: „Tarnas padarė nuodėmę ir pasakė: „Viešpatie, atleisk mano nuodėmę“, o Visagalis Allahas atsakė: „Mano tarnas padarė nuodėmę ir tada suvokė, kad jis turi Viešpatį, kuris atleidžia bei baudžia už nuodėmes.“ Tada tarnas vėl padarė nuodėmę ir pasakė: „Viešpatie, atleisk mano nuodėmę“, o Visagalis Allahas atsakė: „Mano tarnas padarė nuodėmę ir tada suvokė, kad jis turi Viešpatį, kuris atleidžia bei baudžia už nuodėmes.“ Tada tas tarnas vėl padarė nuodėmę ir pasakė: „Viešpatie, atleisk mano nuodėmę“, o Visagalis Allahas atsakė: „Mano tarnas padarė nuodėmę ir tada suvokė, kad jis turi Viešpatį, kuris atleidžia bei baudžia už nuodėmes. Taigi daryk, ką nori, nes Aš atleidau tau.““
Bendru sutarimu
عن أبي أمامة رضي الله عنه أن النبي صلى الله عليه وسلم كَانَ إذا رَفَعَ مَائِدَتَهُ، قال: «الحَمْدُ للهِ حَمْدًا كَثِيرًا طَيِّبًا مُبَارَكًا فِيهِ، غَيْرَ مَكْفِيٍّ، وَلَا مُوَدَّعٍ، وَلَا مُسْتَغْنًى عَنْهُ رَبَّنَا».
رواه البخاري
عن عائشة رضي الله عنها قالت: كان رسولُ اللهِ صلى الله عليه وسلم إذا فَاتَتْهُ الصَّلَاةُ مِنَ الليلِ مِن وَجَعٍ أَوْ غَيْرِهِ، صَلَّى من النَّهَارِ ثِنْتَيْ عَشْرَةَ رَكْعَةً.
رواه مسلم
عن عائشة رضي الله عنها والمغيرة بن شعبة رضي الله عنه : أن النبي صلى الله عليه وسلم كان يقوم من الليل حتى تَتَفَطَّرَ قَدَمَاهُ فقلت له: لم تَصْنَعُ هذا يا رسول الله، وقد غفر اللهُ لك ما تقدم من ذنبك وما تأخر؟ قال: «أَفَلَا أحب أن أكونَ عبدا شَكُورًا».
حديث عائشة -رضي الله عنها-: متفق عليه. حديث المغيرة بن شعبة -رضي الله عنه-: متفق عليه
عن أبي هريرة رضي الله عنه أن النبي صلى الله عليه وسلم قال: «لا يُلْدَغُ المؤمنُ من جُحْرٍ واحد مرتين».
متفق عليه
عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رَضيَ اللهُ عنه أَنَّ رَسُولَ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ، قَالَ: «أَحَبُّ الْبِلَادِ إِلَى اللهِ مَسَاجِدُهَا، وَأَبْغَضُ الْبِلَادِ إِلَى اللهِ أَسْوَاقُهَا».
رواه مسلم
Džarir (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kas neturi švelnumo, tas praranda gerumą.“
Perdavė Muslim
عن أنس رضي الله عنه قَالَ: كُنْتُ أمشي مَعَ رسول الله صلى الله عليه وسلم وَعَلَيْهِ بُرْد نَجْرَانيٌّ غَلِيظُ الحَاشِيَةِ، فأدْرَكَهُ أعْرَابِي فَجَبذَهُ بِرِدَائِهِ جَبْذَة شَديدة، فَنَظَرْتُ إِلَى صَفْحَةِ عَاتِقِ النَّبيِّ صلى الله عليه وسلم وَقَدْ أثَّرَتْ بِهَا حَاشِيَة الرِّدَاءِ مِنْ شِدَّةِ جَبْذَتِه، ثُمَّ قَالَ: يَا مُحَمَّدُ، مُر لِي مِنْ مَالِ اللهِ الَّذِي عِنْدَكَ. فَالتَفَتَ إِلَيْهِ، فَضَحِكَ ثُمَّ أَمَرَ لَهُ بِعَطَاءٍ.
متفق عليه
عَنْ عَائِشَةَ أُمِّ المُؤْمِنينَ رَضِيَ اللهُ عَنْهَا قَالَتْ: كَانَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا دَخَلَ الْعَشْرُ أَحْيَا اللَّيْلَ، وَأَيْقَظَ أَهْلَهُ، وَجَدَّ وَشَدَّ الْمِئْزَرَ.
متفق عليه
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kiekvienas iš mano žmonių pateks į rojų, išskyrus tuos, kurie atsisako.“ Kompanjonai paklausė: „O kas to atsisakytų, o Allaho Pasiuntiny?“ Jis atsakė: „Kas man paklūsta, pateks į rojų, o kas man nepaklūsta, tai atsisakė.“
Perdavė Al-Bukhari
Abu Barza Al-Aslami (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Žmogaus kojos nepajudės iš savo vietos Teismo dieną, kol jo nebus paklausta apie jo gyvenimą, kaip jį praleido; apie jo žinias, ką su jomis padarė; apie pinigus, iš kur juos uždirbo ir kam išleido; apie savo kūną ir ką su juo padarė.“
Perdavė At-Tirmidhi
عن أبي هريرة رضي الله عنه مرفوعاً: «لما خلق اللهُ الخَلْقَ كتب في كتاب، فهو عنده فوق العرش: إن رحمتي تَغْلِبُ غضبي». وفي رواية: «غَلَبَتْ غضبي» وفي رواية: «سَبَقَتْ غضبي».
متفق عليه
عَنْ أَنَسٍ رَضيَ اللهُ عنه قَالَ: قَالَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ: «لَوْ كَانَ لِابْنِ آدَمَ وَادِيَانِ مِنْ مَالٍ لَابْتَغَى وَادِيًا ثَالِثًا، وَلَا يَمْلَأُ جَوْفَ ابْنِ آدَمَ إِلَّا التُّرَابُ، وَيَتُوبُ اللهُ عَلَى مَنْ تَابَ».
متفق عليه
Ibn Umar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Džibrilis man daug patarinėdavo apie gerą elgesį su kaimynu, kol maniau, kad jis (kaimynas) gaus paveldėjimo teisę.“
Bendru sutarimu
عن أبي هريرة رضي الله عنه قال: ما عاب رسول الله صلى الله عليه وسلم طعاما قط، إن اشتهاه أكله، وإن كرهه تركه.
متفق عليه
عن أبي سعيد الخدري رضي الله عنه مرفوعاً: أنَّ ناسًا من الأنصارِ سألوا رسولَ الله - صلى الله عليه وسلم - فأعطاهم، ثم سألوه فأعطاهم، حتى نَفِدَ ما عنده، فقال لهم حين أنفقَ كلَّ شيءٍ بيده: «ما يَكُنْ عندي من خيرٍ فلن أَدَّخِرَهُ عَنْكُم، ومَنْ يَسْتَعْفِفْ يُعِفِّهُ اللهُ، ومَنْ يَسْتَغْنِ يُغْنِهِ اللهُ، ومَنْ يَتَصَبَّرْ يُصَبِّرْهُ اللهُ. وما أُعْطِيَ أَحَدٌ عطاءً خَيرًا وأَوسع من الصبرِ».
متفق عليه
Previous page
Page 10 of 28
Next page