All hadiths

The complete card collection, filter by chapter

655 hadiths

عن ابن مسعود رضي الله عنه قال: قال رسول الله صلى الله عليه وسلم : «أيُّكم مالُ وارثِه أحَبُّ إليه من مالَه؟» قالوا: يا رسول الله، ما منَّا أحد إلا مَالُه أحَبُّ إليه. قال: «فإن مالَه ما قدَّم، ومالُ وارثِه ما أخَّر».رواه البخاري

Abdullah Ibn Amr (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Perduokite nuo manęs bent vieną eilutę ir papasakokite nuo Izraelio vaikų - tai daryti nėra nuodėmė. O kas tyčia apie mane meluoja, tegul užima vietą pragare.“Perdavė Al-Bukhari

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Beduinas atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir pasakė: „Nukreipkite mane į poelgį, kurį padaręs pateksiu į rojų.“ Jis pasakė: „Garbink Allahą vieną, atlik privalomas maldas, mokėk nustatytą zakatą ir pasninkauk Ramadano mėnesį.“ Beduinas pasakė: „Prisiekiu Tuo, kurio rankoje yra mano siela, kad aš nepadarysiu daugiau nei šitų.“ Kai jis išvyko, Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas nori pamatyti žmogų iš rojaus gyventojų, tegul pažiūri į jį [Beduiną].“Bendru sutarimu

عن سهل بن سعد الساعدي ـرضي الله عنه- قَالَ رَسُول اللَّه -صَلّى اللهُ عَلَيْهِ وسَلَّم-: «لو كانت الدنيا تَعدل عند الله جَناح بَعوضة، ما سَقَى كافراً منها شَرْبَة ماء».رواه الترمذي

Abu Said Al-Khudri ir Abu Huraira (tebūnie Allahas jais abiem patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kai musulmonas patiria nuovargį, ligą, liūdesį, nerimą, skriaudą, sielvartą ar net jei tai būtų spyglio įdūrimas, Allahas tuo išpirks kai kurias jo nuodėmes.“Bendru sutarimu

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaimajam) tarė: „Musulmonas skolingas kitam musulmonui penkias teises: sveikinti su taika, lankyti ligonius, eiti į laidotuves, priimti kvietimus ir tarti tašmyt (jarhamukal-lah - teparodo Allahas tau gailestingumą) žmogui, kuris čiaudėja.“Bendru sutarimu

عن أبي مسعود البدري رضي الله عنه قَال: قَالَ رَسُولُ اللَّه -صَلّى اللهُ عَلَيْهِ وسَلَّم-: «حُوسِب رجُل ممن كان قَبْلَكُمْ، فلم يُوجد له من الخَيْر شيء، إلا أنه كان يُخَالط الناس وكان مُوسِراً، وكان يأمُر غِلْمَانَه أن يَتَجَاوَزُوا عن المُعْسِر، قال الله عز وجل : نحن أحَقُّ بذلك منه؛ تَجَاوزُوا عنه».رواه مسلم

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Geriausia diena, kurią pakilo saulė, yra penktadienis; tą dieną buvo sukurtas Adomas, tą dieną jis buvo įleistas į rojų, tą dieną jis buvo iš jo išsiųstas, ir Teismo diena įvyks tik penktadienį.“Perdavė Muslim

عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رَضيَ اللهُ عنهُ أَنَّ رَسُولَ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ: «رُبَّ أَشْعَثَ مَدْفُوعٍ بِالْأَبْوَابِ لَوْ أَقْسَمَ عَلَى اللهِ لَأَبَرَّهُ».رواه مسلم

Džabir (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaimajam) tarė: „Tepagaili Allahas žmogaus, kuris yra nuolaidus, kai parduoda, kai perka ir kai prašo grąžinti skolą.“Perdavė Al-Bukhari

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tegul jo nosis trinasi į dulkes, tada tegul jo nosis trinasi į dulkes ir tegul jo nosis trinasi į dulkes.“ Buvo paklausta: „O Allaho Pasiuntiny, kas jis?“ Jis atsakė: „Tas, kurio tėvai, vienas iš jų arba abu, sulaukia senatvės, bet jis nepatenka į rojų.“Perdavė Muslim

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) ėjo Mekkos keliu ir praėjo pro kalną, vadinamą Džumdan, jis pasakė: „Pirmyn, čia Džumdan. Al-Mufaridun jau nuėjo toli į priekį“. Jie paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, kas yra Al-Mufaridun?“ Jis atsakė: „Tai vyrai ir moterys, kurie dažnai prisimena Allahą.“Perdavė Muslim

Madan Ibn Abi Talha Al-Jamari pranešė: Sutikau Sauban, Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) išlaisvintą vergą, ir aš jam sakiau: „Pasakyk man apie darbą, kurį atlikus Allahas įleis mane į rojų.“ (kita formuluotė: pasakyk apie darbus, kuriuos Allahas labiausiai mėgsta). Bet jis tylėjo. Tada aš jo vėl paklausiau ir jis tylėjo. Tada paklausiau jo trečią kartą, ir jis atsakė: „Aš paklausiau Allaho Pasiuntinio (tebūnie jam Allaho taika ir palaiminimas) apie tai, o jis atsakė: „Aš paklausiau Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) apie tai ir jis pasakė: „Dažnai nusilenk (sudžud) prieš Allahą, nes už kiekvieną sudžud, kurį atlieki Visagaliui, Jis pakels tave vienu laipsniu ir atleis vieną nuodėmę“.“ Tada aš sutikau Abu Ad-Darda ir uždaviau tą patį klausimą, ir jis man atsakė tą patį, kaip ir Sauban.Perdavė Muslim

عن أبي هريرة رضي الله عنه قال: قال رسول الله صلى الله عليه وسلم : «إذا قَام أحَدُكُم من الليل، فَاسْتَعْجَمَ القرآن على لِسَانه، فلم يَدْرِ ما يقول، فَلْيَضْطَجِع».رواه مسلم

عَنْ ‌سَهْلٍ رَضِيَ اللهُ عَنْهُ عَنِ النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ: «إِنَّ فِي الْجَنَّةِ بَابًا يُقَالُ لَهُ الرَّيَّانُ، يَدْخُلُ مِنْهُ الصَّائِمُونَ يَوْمَ الْقِيَامَةِ، لَا يَدْخُلُ مِنْهُ أَحَدٌ غَيْرُهُمْ، يُقَالُ: أَيْنَ الصَّائِمُونَ، فَيَقُومُونَ لَا يَدْخُلُ مِنْهُ أَحَدٌ غَيْرُهُمْ، فَإِذَا دَخَلُوا أُغْلِقَ، فَلَمْ يَدْخُلْ مِنْهُ أَحَدٌ».متفق عليه

عن أبي هريرة رضي الله عنه عن النبي صلى الله عليه وسلم قال: «كان داود -عليه السلام- لا يأكلُ إلا من عمل يده». وعن المقدام بن معد يكرب رضي الله عنه عن النبي صلى الله عليه وسلم قال: «ما أكل أحد طعاما قط خيرا من أن يأكل من عمل يده، وإن نبي الله داود صلى الله عليه وسلم كان يأكل من عمل يده».حديث أبي هريرة رضي الله عنه: رواه البخاري. حديث المقداد رضي الله عنه: رواه البخاري

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaimajam) tarė: „Buvo žmogus, kuris duodavo paskolas žmonėms. Jis sakydavo savo tarnui: „Kai ateisi pas vargšą asmenį, nepaisyk jo skolos, galbūt Allahas nepaisys mūsų nuodėmių. Ir Allahas nepaisė jo nuodėmių.““Bendru sutarimu

Aiša, tikinčiųjų motina, (tebūnie Allahas ja patenkintas) perdavė: Allaho Pasiuntinys, ramybė ir Allaho palaima jam, paskutinėmis dešimt Ramadano mėnesio dienų stengdavosi labiau nei bet kuriuo kitu metu.Perdavė Muslim

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Visiems mano žmonėms gali būti atleista, išskyrus tiems, kurie daro nuodėmę atvirai. Viena iš atvirų nuodėmių rūšių yra tada, kai žmogus ką nors padaro naktį, tada ateina rytas ir Allahas tai paslėpė, bet jis sako kitiems: „Taigi, praėjusią naktį aš padariau tą ir aną.“ Nors Allahas tą nuodėmę paslėpė nuo kitų.“Bendru sutarimu

عَنْ سَعْدِ بنِ أبي وَقَّاصٍ رَضيَ اللهُ عنه قَالَ: كُنَّا عِنْدَ رَسُولِ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ، فَقَالَ: «أَيَعْجِزُ أَحَدُكُمْ أَنْ يَكْسِبَ، كُلَّ يَوْمٍ أَلْفَ حَسَنَةٍ؟» فَسَأَلَهُ سَائِلٌ مِنْ جُلَسَائِهِ: كَيْفَ يَكْسِبُ أَحَدُنَا أَلْفَ حَسَنَةٍ؟ قَالَ: «يُسَبِّحُ مِائَةَ تَسْبِيحَةٍ، فَيُكْتَبُ لَهُ أَلْفُ حَسَنَةٍ، أَوْ يُحَطُّ عَنْهُ أَلْفُ خَطِيئَةٍ».رواه مسلم

عن ابن مسعود رضي الله عنه قال: قال رسول الله صلى الله عليه وسلم : «لا حَسَدَ إلا في اثنتين: رجل آتاه الله مالا، فسَلَّطَه على هَلَكَتِهِ في الحَقِّ، ورجل آتاه الله حِكْمَة، فهو يقضي بها ويُعَلِّمَها». وعن ابن عمر رضي الله عنهما ، عن النبي صلى الله عليه وسلم قال: «لا حسد إلا في اثنتين: رجل آتاه الله القرآن، فهو يقوم به آناء الليل وآناء النهار، ورجل آتاه الله مالا، فهو ينفقه آناء الليل وآناء النهار».حديث ابن مسعود رضي الله عنه: متفق عليه. حديث ابن عمر رضي الله عنه: متفق عليه

عن أبي هريرة ـ رضي الله عنه ـ قال: قال رسول الله صلى الله عليه وسلم : «لا يَلِجُ النارَ رجُل بَكى من خشية الله حتى يَعود اللَّبنُ في الضَّرْع، ولا يَجتمع غُبَارٌ في سبيل الله وَدُخَانُ جهنم».رواه الترمذي والنسائي وأحمد

Džabir (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) tris dienas prieš mirtį sakant: „Tegul kiekvienas iš jūsų miršta turėdamas tik gerus lūkesčius Allahui.“Perdavė Muslim

عَنِ الزُّبَيْرِ بْنِ العَوَّامِ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ عَنِ النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ: «لَأَنْ يَأْخُذَ أَحَدُكُمْ حَبْلَهُ، فَيَأْتِيَ بِحُزْمَةِ الحَطَبِ عَلَى ظَهْرِهِ، فَيَبِيعَهَا، فَيَكُفَّ اللَّهُ بِهَا وَجْهَهُ خَيْرٌ لَهُ مِنْ أَنْ يَسْأَلَ النَّاسَ أَعْطَوْهُ أَوْ مَنَعُوهُ».رواه البخاري