Garbinimo aktų jurisprudencija

Malda

126 hadiths

126 hadiths

Abu Said Al-Khudri (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kai girdite azaną (šaukimą melstis), kartokite tai, ką sako muezinas.“Bendru sutarimu

Anas Ibn Malik (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Sulyginkite savo eiles, nes iš tiesų eilės sulyginimas yra iš maldos tobulinimo.“Bendru sutarimu

عن عبد الله بن زيد بن عاصم المازني رضي الله عنه قال: (شُكِيَ إلى النبيِّ صلى الله عليه وسلم الرَّجلُ يُخَيَّلُ إِليه أنَّه يَجِد الشَّيء في الصَّلاة، فقال: لا ينصرف حتَّى يَسمعَ صَوتًا، أو يَجِد رِيحًا).متفق عليه

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Ar tas, kuris pakelia galvą prieš imamui pakeliant galvą, nebijo, kad Allahas gali paversti jo galvą į asilo galvą arba į patį asilą?“Bendru sutarimu

Aiša (tebūnie Allahas ja patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Jokios maldos negalima melstis kai valgis yra paruoštas arba kai yra būtinybė tuštintis.“Perdavė Muslim

Ibn Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasakė: Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) išmokė mane tašahud, laikydamas mano ranką tarp jo rankų, kaip mokė mane sūras iš Korano: „At-tahijatu lillah, vas-sala-vatu vat-tajibat, as-salamu alaika ajuhan-nabiju va rahmatullahi va barakatuh, as-salamu alaina va ala ibadillahis-salihin, ašhadu alla ilaha illal-lah va ašhadu ana muchammadan abduhu va rasuluh.“ (Sveikinimai, maldos bei geri dalykai priklauso Allahui. Tebūnie tau ramybė, gailestingumas ir palaiminimai, Pranaše. Ramybė mums ir teisiems Allaho vergams. Liudiju, kad nėra jokio kito dievo išskyrus Allahą, ir liudiju, kad Muchammedas yra Jo tarnas ir Pasiuntinys). Kita formuluotė yra tokia: „Iš tiesų, Allahas yra Taikos Davėjas, taigi, kai kuris iš jūsų sėdi maldoje, tegul sako: „At-tahijatu lillah, vas-sala-vatu vat-tajibat, as-salamu alaika ajuhan-nabiju va rahmatullahi va barakatuh, as-salamu alaina va ala ibadillahis-salihin.“ Tai sakyti bus naudinga kiekvienam teisiam Allaho vergui danguje ir žemėje. Tada sako: „Ašhadu alla ilaha illal-lah va ašhadu ana muchammadan abduhu va rasluh. Taigi, leistina pasirinkti kurį nori maldavimą.“Bendru sutarimu

عن أبي موسى الأشعري رضي الله عنه قال: خَسَفَت الشمس على زمان رسول الله صلى الله عليه وسلم . فقام فَزِعًا، ويخشى أن تكون الساعة، حتى أتى المسجد، فقام، فصلى بأطول قيام وسجود، ما رأيته يفعله في صلاته قطُّ، ثم قال: إن هذه الآيات التي يُرْسِلُهَا الله عز وجل : لا تكون لموت أحد ولا لحياته، ولكن الله يُرْسِلُهَا يُخَوِّفُ بها عباده، فإذا رأيتم منها شيئا فَافْزَعُوا إلى ذكر الله و دُعَائِهِ وَاسْتِغْفَارِهِ.متفق عليه

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakydavo tokį maldavimą: „Allahuma inni audhu bika min adhabil-kabr, va min adhabin-nar, va min fitnatil-mahja val-mamat, va min fitnatil-masihid-dadžal (O Allahe, aš ieškau prieglobsčio pas Tave nuo kapo ir pragaro bausmės, nuo gyvenimo ir mirties bei Dadžal (Antikristo) išbandymų.“ Muslim formuluotė yra tokia: „Kai kuris nors iš jūsų baigia paskutinį tašahud maldoje, tegul ieško prieglobsčio pas Allahą nuo keturių dalykų: pragaro bausmės, kapo bausmės, gyvenimo ir mirties išbandymų ir Ad-Dadžal blogio.“Bendru sutarimu

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) ištardavo takbir maldos pradžioje, jis kurį laiką tylėdavo prieš pradėdamas recituoti. Aš pasakiau: „O Allaho Pasiuntiny, tebūnie mano tėvas ir motina tau paaukoti! Per savo tylą tarp takbir ir recitavimo, ką sakai?“ Jis pasakė: „Aš sakau: Allahumma baid baini va baina khatajaja kama ba-adta bainal-mašriki val-maghrib. Allahumma nakkini min khatajaja kama junakkath-thaubul-abjadu minad-danas. Allahummagh-silni min khatajaja bith-thaldži val-ma-i val-barad. (O Allahe, atitolink mane nuo mano nuodėmių, kaip Tu atitolinai rytus nuo vakarų. O Allahe, apvalyk mane nuo mano nuodėmių, kaip baltas drabužis yra nuvalytas nuo nešvarumų. O Allahe, nuplauk mano nuodėmes vandeniu, sniegu ir kruša.)“Bendru sutarimu

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Jei penktadienį sakai savo draugui „klausykis“, kai imamas sako pamokslą, vadinasi, tu kalbi tuščiai.“Bendru sutarimu

عن جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا، قَالَ: كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُعَلِّمُنَا الِاسْتِخَارَةَ فِي الْأُمُورِ كَمَا يُعَلِّمُنَا السُّورَةَ مِنَ الْقُرْآنِ، يَقُولُ: «إِذَا هَمَّ أَحَدُكُمْ بِالْأَمْرِ فَلْيَرْكَعْ رَكْعَتَيْنِ مِنْ غَيْرِ الْفَرِيضَةِ، ثُمَّ لِيَقُلِ: اللَّهُمَّ إِنِّي أَسْتَخِيرُكَ بِعِلْمِكَ وَأَسْتَقْدِرُكَ بِقُدْرَتِكَ، وَأَسْأَلُكَ مِنْ فَضْلِكَ الْعَظِيمِ، فَإِنَّكَ تَقْدِرُ وَلَا أَقْدِرُ، وَتَعْلَمُ وَلَا أَعْلَمُ، وَأَنْتَ عَلَّامُ الْغُيُوبِ، اللَّهُمَّ إِنْ كُنْتَ تَعْلَمُ أَنَّ هَذَا الْأَمْرَ خَيْرٌ لِي فِي دِينِي، وَمَعَاشِي، وَعَاقِبَةِ أَمْرِي» أَوْ قَالَ: «عَاجِلِ أَمْرِي وَآجِلِهِ، فَاقْدُرْهُ لِي وَيَسِّرْهُ لِي ثُمَّ بَارِكْ لِي فِيهِ، وَإِنْ كُنْتَ تَعْلَمُ أَنَّ هَذَا الْأَمْرَ شَرٌّ لِي فِي دِينِي وَمَعَاشِي وَعَاقِبَةِ أَمْرِي» أَوْ قَالَ: «فِي عَاجِلِ أَمْرِي وَآجِلِهِ، فَاصْرِفْهُ عَنِّي وَاصْرِفْنِي عَنْهُ، وَاقْدُرْ لِي الْخَيْرَ حَيْثُ كَانَ، ثُمَّ أَرْضِنِي» قَالَ: «وَيُسَمِّي حَاجَتَه».رواه البخاري

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „O Allah, nepadaryk mano kapo garbinamu stabu. Allahas prakeikia žmones, kurie savo pranašų kapus paverčia garbinimo vietomis.“Perdavė Achmed

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Labiausiai slegiančios maldos veidmainiams yra iša ir fadžr maldos. Jei jie žinotų to nuopelnus, jie ateitų jas melstis, net jei tektų šliaužioti. Jau beveik ketinau pakviesti žmones į maldą, ir paskirti vyrą, kuris vestų maldą bei išeiti kartu su kai kuriais vyrais, turinčiais malkų ryšulius, pas žmones, kurie nedalyvauja maldoje, ir sudeginti juos savo namuose ugnimi.“Bendru sutarimu

عن أبي هريرة رضي الله عنه مرفوعًا: «صلاة الرجل في جماعة تَضعُفُ على صلاته في بيته وفِي سُوقِه خمسا وعشرين ضِعفًا، وذلك: أَنَّه إِذَا تَوَضَّأ، فَأَحسَن الوُضُوء، ثمَّ خرج إلى المسجد لاَ يُخرِجُهُ إلاَّ الصلاة؛ لَم يَخْطُ خُطوَةً إِلاَّ رُفِعَت له بِها درجة، وَحُطَّ عَنهُ بها خطيئة، فإذا صلَّى لم تزل الملائكة تُصَلِّي عليه، ما دام في مُصَلاَّه: اللهُمَّ صَلِّ عليه، اللهم اغفِر له، اللهم ارْحَمه، ولا يزال في صلاة ما انتظر الصلاة».متفق عليه

عن عائشةَ أمِّ المؤْمنِين رضي الله عنها قالت: لَمْ يَكُنِ النَّبِيُّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَلَى شَيْءٍ مِنَ النَّوَافِلِ أَشَدَّ مِنْهُ تَعَاهُدًا عَلَى رَكْعَتَيِ الفَجْرِ.متفق عليه

Muaz Ibn Džabal (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) paėmė jo ranką ir pasakė: „O Muaz, prisiekiu Allahu, aš tave myliu.“ Jis pridūrė: „Patariu tau, o Muaz, niekada nepraleisti progos po kiekvienos maldos sakyti: Allahumma aini ala dhikrika va šukrika va husni ibadatik (O Allahe, padėk man Tave atsiminti, Tau dėkoti ir Tave tobulai garbinti).“رواه أبو داود والنسائي وأحمد

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Penkios (kasdienės) maldos, penktadienio malda iki kito penktadienio maldos, ir Ramadanas iki kito Ramadano - yra tarp jų padarytų nuodėmių išpirkimas, jei išvengiama didelių nuodėmių.“Perdavė Muslim

Madan Ibn Abi Talha Al-Jamari pranešė: Sutikau Sauban, Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) išlaisvintą vergą, ir aš jam sakiau: „Pasakyk man apie darbą, kurį atlikus Allahas įleis mane į rojų.“ (kita formuluotė: pasakyk apie darbus, kuriuos Allahas labiausiai mėgsta). Bet jis tylėjo. Tada aš jo vėl paklausiau ir jis tylėjo. Tada paklausiau jo trečią kartą, ir jis atsakė: „Aš paklausiau Allaho Pasiuntinio (tebūnie jam Allaho taika ir palaiminimas) apie tai, o jis atsakė: „Aš paklausiau Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) apie tai ir jis pasakė: „Dažnai nusilenk (sudžud) prieš Allahą, nes už kiekvieną sudžud, kurį atlieki Visagaliui, Jis pakels tave vienu laipsniu ir atleis vieną nuodėmę“.“ Tada aš sutikau Abu Ad-Darda ir uždaviau tą patį klausimą, ir jis man atsakė tą patį, kaip ir Sauban.Perdavė Muslim

عن أبي هريرة رضي الله عنه قال: قال رسول الله صلى الله عليه وسلم : «إذا قَام أحَدُكُم من الليل، فَاسْتَعْجَمَ القرآن على لِسَانه، فلم يَدْرِ ما يقول، فَلْيَضْطَجِع».رواه مسلم

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kas atlieka kijam (naktinę maldą) Lailatul-kadr (Likimo naktį), nuoširdžiai ir siekdamas atlygio, jo praeities nuodėmės bus atleistos.“Bendru sutarimu

وعن سالم بن عبد الله بن عمر بن الخطاب رضي الله عنهم عن أبيه: أن رسول الله صلى الله عليه وسلم قال: « نِعْمَ الرَّجُلُ عبد الله، لو كان يُصلِّي من الليل» قال سالم: فكان عبد الله بعد ذلك لا يَنامُ من الليل إلا قليلًا.متفق عليه

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Žmogaus malda susirinkime yra dvidešimt keliais laipsniais aukštesnė, nei jo malda namuose ar darbe. Taip yra todėl, kad kai žmogus atlieka apsiprausimą (vudu) ir jį ištobulina, tada eina į mečetę ir niekas jo tam nemotyvuoja, išskyrus maldą, už kiekvieną savo žingsnį, kurį žengia, jis pakeliamas vienu laipsniu ir viena nuodėmė jam ištrinama tol, kol pasiekia mečetę. Taigi, kai jis įeina į mečetę, jis yra laikomas besimeldžiančiu iki tol, kol malda yra ta priežastis, dėl kurios jis dar yra mečetėje. Angelai prašys jam Allaho palaiminimų tol, kol jis yra mečetėje, sakydami: „O Allahe, pasigailėk jo! O Allahe, atleisk jam! O Allahe, priimk jo atgailą! tol, kol jis niekam nepakenks ir nenutrauks savo vudu“."Bendru sutarimu

عن أبي ذر رضي الله عنه قال: قال النبي صلى الله عليه وسلم :«عُرِضَتْ عَلَيَّ أعمالُ أُمتي، حَسَنُهَا وسَيِّئُهَا فَوَجَدتُ في مَحَاسِنِ أَعْمَالِهَا الأَذَى يُمَاطُ عَنِ الطَّرِيقِ، ووَجَدتُ في مَسَاوِئِ أَعْمَالِهَا النُّخَاعَةُ تَكُونُ في المَسْجِدِ لا تُدْفَنُ».رواه مسلم

عن عائشة رضي الله عنها قالت: كان رسولُ اللهِ صلى الله عليه وسلم إذا فَاتَتْهُ الصَّلَاةُ مِنَ الليلِ مِن وَجَعٍ أَوْ غَيْرِهِ، صَلَّى من النَّهَارِ ثِنْتَيْ عَشْرَةَ رَكْعَةً.رواه مسلم