Dorybės ir etiketas

Gero charakterio reglamentavimas

56 hadiths

56 hadiths

عَنِ ابْنِ عُمَرَ رَضيَ اللهُ عنهما قَالَ: قَالَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ: «إِذَا جَمَعَ اللهُ الْأَوَّلِينَ وَالْآخِرِينَ يَوْمَ الْقِيَامَةِ يُرْفَعُ لِكُلِّ غَادِرٍ لِوَاءٌ، فَقِيلَ: هَذِهِ غَدْرَةُ فُلَانِ بْنِ فُلَانٍ».متفق عليه

Abu Bakra (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Ar man nepranešus jums apie svarbiausią iš didžiųjų nuodėmių?“ Jis tai pakartojo tris kartus. Jie (žmonės) pasakė: „Taip, o Allaho Pasiuntiny.“ Jis pasakė: „Partnerių susiejimas su Allahu ir nepaklusnumas tėvams.“ Jis buvo prigulęs, tada atsisėdo ir pasakė: „Bei, išties, melagingas pareiškimas.“ Jis šitai kartojo tiek kartų, kad jau norėjosi, kad jis nustotų.“Bendru sutarimu

Al-Mikdam Ibn Mudi Karb (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Kai kažkas myli savo draugą, jis turėtų tai pasakyti jam.“Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi ir An-Nasa-i knygoje „As-Sunan Al-Kubra“, bei Achmed

عن أبي موسى الأشعري رضي الله عنه قَالَ: قالَ رسول اللَّه -صَلّى اللهُ عَلَيْهِ وسَلَّم-: «إِنَّ مِنْ إِجْلاَلِ الله -تَعَالَى-: إِكْرَامَ ذِي الشَّيْبَةِ المُسْلِمِ، وَحَامِلِ القُرْآنِ غَيرِ الغَالِي فِيه، وَالجَافِي عَنْه، وَإِكْرَام ذِي السُّلْطَان المُقْسِط».رواه أبو داود

عن أبي هريرة رضي الله عنه مرفوعاً: «أتدرون من المفلس؟» قالوا: المُفْلِس فينا من لا دِرهَمَ له ولا مَتَاع، فقال: «إن المفلس من أمتي من يأتي يوم القيامة بصلاة وصيام وزكاة، ويأتي وقد شَتَمَ هذا، وقذف هذا، وأكل مال هذا، وسَفَكَ دم هذا، وضرب هذا، فيعطى هذا من حسناته، وهذا من حسناته، فإن فنيت حسناته قبل أن يُقْضَى ما عليه، أخذ من خطاياهم فَطُرِحتْ عليه، ثم طُرِحَ في النار».رواه مسلم

عن معاذ بن أنس رضي الله عنه مرفوعًا: «مَن كَظَمَ غَيظًا، وَهُو قادر على أن يُنفِذَه، دَعَاه الله سبحانه وتعالى على رؤوس الخَلاَئِق يوم القيامة حتَّى يُخَيِّره من الحُور العَين مَا شَاء».رواه أبو داود والترمذي وابن ماجه وأحمد

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Venkite septynių pražūtingų nuodėmių.“ Jie (žmonės) paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, kokios jos?“ Jis atsakė: „Susieti partnerius šalia Allaho, burtininkauti, nužudyti žmogų, kurį nužudyti Allahas uždraudė, išskyrus įstatyminę teisę, lupikauti (riba), praryti našlaičio turtą, pabėgti iš mūšio lauko, ir šmeižti skaisčias, nekaltas ir tikinčias moteris.“Bendru sutarimu

عن أبي هريرة رضي الله عنه مرفوعًا: «إِنَّ الله تَعَالى يَقُول يَوْمَ القِيَامَة: أَيْنَ المُتَحَابُّونَ بِجَلاَلِي؟ اليَوم أُظِلُّهُم فِي ظِلِّي يَوْمَ لاَ ظِلَّ إِلاَّ ظِلِّي».رواه مسلم

Sulaiman Ibn Surad (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: „Kartą, kai sėdėjau su Pranašu, ramybė ir Allaho palaima jam, du žmonės pradėjo ginčytis, ir vieno iš jų veidas paraudo, o gyslos išryškėjo. Tada Pranašas pasakė: „Iš tiesų, aš žinau tokius žodžius, kuriuos pasakęs jis tikrai nusiramintų: ,,auzu billahi minaš-šaitanir-radžim (Ieškau prieglobsčio pas Allahą nuo šėtono".” Ir jam buvo pasakyta: „Iš tiesų, Pranašas liepė tau sakyti: ,,Ieškau prieglobsčio pas Allahą nuo šėtono".” Tačiau jis atsakė: „Ką, ar aš apsėstas?”Bendru sutarimu

Džabir (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaimajam) tarė: „Tepagaili Allahas žmogaus, kuris yra nuolaidus, kai parduoda, kai perka ir kai prašo grąžinti skolą.“Perdavė Al-Bukhari

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaimajam) tarė: „Buvo žmogus, kuris duodavo paskolas žmonėms. Jis sakydavo savo tarnui: „Kai ateisi pas vargšą asmenį, nepaisyk jo skolos, galbūt Allahas nepaisys mūsų nuodėmių. Ir Allahas nepaisė jo nuodėmių.““Bendru sutarimu

عن أبي هريرة رضي الله عنه قال: سمعت رسول الله صلى الله عليه وسلم يقول: «جَعَلَ اللهُ الرحمةَ مائة جُزْءٍ، فَأَمْسَكَ عِنْدَهُ تِسْعَةً وَتِسْعِينَ، وأَنْزَلَ في الأَرْضِ جُزْءًا وَاحِدًا، فَمِنْ ذَلِكَ الجُزْءِ يَتَرَاحَمُ الخَلَائِقُ، حتى تَرْفَعَ الدَّابَّةُ حَافِرَهَا عَنْ وَلَدِهَا خَشْيَةَ أَنْ تُصِيبَهُ». وفي رواية «إِنَّ للهِ تعالى مئةُ رحمةٍ، أَنْزَلَ منها رحمةً واحدةً بَيْنَ الجِنِّ والإنسِ والبَهَائِمِ والهَوَامِّ، فَبِهَا يَتَعَاطَفُونَ، وبها يَتَرَاحَمُونَ، وبِهَا تَعْطِفُ الوَحْشُ على وَلَدِهَا، وأَخَّرَ اللهُ تعالى تِسْعًا وتِسْعِينَ رحمةً يَرْحَمُ بِهَا عِبَادَهُ يومَ القِيَامَةِ». وعن سلمان الفارسي رضي الله عنه قال: قال رسول الله صلى الله عليه وسلم : «إِنَّ للهِ تعالى مئةُ رحمةٍ فمنها رحمةٌ يَتَرَاحَمُ بها الخَلْقُ بَيْنَهُمْ، وتِسْعٌ وتِسْعُونَ لِيَومِ القِيَامَةِ». وفي رواية: «إِنَّ اللهَ تَعَالَى خَلَقَ يَوْمَ خَلَقَ السَّمَاوَاتِ والأَرْضَ مئةَ رحمةٍ كُلُّ رحمةٍ طِبَاقَ مَا بَيْنَ السَّمَاءِ إلى الأَرْضِ، فَجَعَلَ منها في الأَرْضِ رَحْمَةً فبها تَعْطِفُ الوَالِدَةُ على وَلَدِهَا، والوَحْشُ والطَّيْرُ بَعْضُهَا عَلَى بَعْضٍ، فإذا كانَ يومُ القيامةِ أَكْمَلَهَا بِهَذِه الرحمةِ».حديث أبي هريرة -رضي الله عنه-: متفق عليه. حديث سلمان -رضي الله عنه-: رواه مسلم

Abu Zar, Džundub Ibn Džunada ir Abu Abdirrahman, Muaz Ibn Džabal (tebūnie Allahas jais patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Bijok Allaho, kur bebūtum, daryk gerus darbus po blogų, nes geri ištrina blogus, ir elkis su žmonėmis padoriai.“Perdavė At-Tirmidhi

An-Navas Ibn Siman Al-Ansari (tebūnie Allahas juo patenkintas) peradvė: Paklausiau Allaho Pasiuntinio, ramybė ir Allaho palaima jam, apie teisumą ir nuodėmingumą, ir jis atsakė: „Teisumas – tai geras elgesys, o nuodėmingumas – tai, kas neduoda ramybės tavo širdžiai ir ko nenorėtum, kad žmonės sužinotų.“Perdavė Muslim

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Nepavydėkite vieni kitiems, nekelkite kainų, atsisakykite tarpusavio neapykantos, nesukite vieni kitiems nugaros, ir nekonkuruokite vienas prieš kitą prekyboje. Būkite, Allaho tarnai, broliais. Musulmonas yra musulmonui brolis, jis jo neskriaudžia, nepalieka be pagalbos ir jo nepaniekina. O dievobaimingumas slypi čia. (rodydamas į krūtinę, pakartojo šiuos žodžius tris kartus). Pakanka blogio, kurį daro žmogus, paniekindamas savo musulmonų brolį. Kiekvienam musulmonui yra draudžiama liesti kito musulmono kraują, turtą ir garbę.“Perdavė Muslim

Pranešta nuo Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas), kad: Vienas vyras atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir tarė: „Patark man.“ Jis pasakė: „Nepyk.“ Vyras tai pakartojo kelis kartus ir kiekvieną kartą Pranašas atsakydavo: „Nepyk.“Perdavė Al-Bukhari

عن أبي هريرة رضي الله عنه أن النبي صلى الله عليه وسلم قال: «لا يُلْدَغُ المؤمنُ من جُحْرٍ واحد مرتين».متفق عليه

Džarir (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kas neturi švelnumo, tas praranda gerumą.“Perdavė Muslim

عن أنس رضي الله عنه قَالَ: كُنْتُ أمشي مَعَ رسول الله صلى الله عليه وسلم وَعَلَيْهِ بُرْد نَجْرَانيٌّ غَلِيظُ الحَاشِيَةِ، فأدْرَكَهُ أعْرَابِي فَجَبذَهُ بِرِدَائِهِ جَبْذَة شَديدة، فَنَظَرْتُ إِلَى صَفْحَةِ عَاتِقِ النَّبيِّ صلى الله عليه وسلم وَقَدْ أثَّرَتْ بِهَا حَاشِيَة الرِّدَاءِ مِنْ شِدَّةِ جَبْذَتِه، ثُمَّ قَالَ: يَا مُحَمَّدُ، مُر لِي مِنْ مَالِ اللهِ الَّذِي عِنْدَكَ. فَالتَفَتَ إِلَيْهِ، فَضَحِكَ ثُمَّ أَمَرَ لَهُ بِعَطَاءٍ.متفق عليه

عَنْ أَنَسٍ رَضيَ اللهُ عنه قَالَ: قَالَ رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ: «لَوْ كَانَ لِابْنِ آدَمَ وَادِيَانِ مِنْ مَالٍ لَابْتَغَى وَادِيًا ثَالِثًا، وَلَا يَمْلَأُ جَوْفَ ابْنِ آدَمَ إِلَّا التُّرَابُ، وَيَتُوبُ اللهُ عَلَى مَنْ تَابَ».متفق عليه

عن ابن عمر رضي الله عنهما مرفوعا: «الظلم ظلمات يوم القيامة». عن جابر رضي الله عنهما مرفوعا: «اتقوا الظلم، فإن الظلم ظلمات يوم القيامة، واتقوا الشُّحَ؛ فإنه أَهْلَكَ من كان قبلكم».حديث ابن عمر -رضي الله عنهما-: متفق عليه. حديث جابر -رضي الله عنه-: رواه مسلم

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Saugokitės klaidingų įtarimų, nes įtarimas yra pati netikriausia kalba. Neieškokite vieni kitų kaltės, nešnipinėkite vieni kitų, nepavydėkite vieni kitiems, neatsukite vienas kitam nugaros, nepuoselėkite neapykantos ir būkite, o Allaho vergai, broliais.“Bendru sutarimu

Abdullah Ibn Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Piktžodžiavimas prieš musulmoną yra nepaklusnumas, o kova su juo - netikėjimas.“Bendru sutarimu

Abu Zar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Nesumenkink jokio gero poelgio, net jei tai būtų savo brolio sutikimas linksmu veidu.“Perdavė Muslim