Hadith for the World
Topic

Jurisprudencija ir jos principai

288 hadiths

288 hadiths

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kiekvieną dieną, kai Allaho tarnai prabunda ryte, būtinai nužengia du angelai. Vienas iš jų sako: ,,O Allahe, suteik tam, kuris aukoja dėl Tavęs, gerą atlygį." O antrasis sako: ,,O Allahe, siųsk nuostolį tam, kuris susilaiko (neišleidžia).“Bendru sutarimu
عن أبي هريرة رضي الله عنه مرفوعًا: «صلاة الرجل في جماعة تَضعُفُ على صلاته في بيته وفِي سُوقِه خمسا وعشرين ضِعفًا، وذلك: أَنَّه إِذَا تَوَضَّأ، فَأَحسَن الوُضُوء، ثمَّ خرج إلى المسجد لاَ يُخرِجُهُ إلاَّ الصلاة؛ لَم يَخْطُ خُطوَةً إِلاَّ رُفِعَت له بِها درجة، وَحُطَّ عَنهُ بها خطيئة، فإذا صلَّى لم تزل الملائكة تُصَلِّي عليه، ما دام في مُصَلاَّه: اللهُمَّ صَلِّ عليه، اللهم اغفِر له، اللهم ارْحَمه، ولا يزال في صلاة ما انتظر الصلاة».متفق عليه
Zaid Ibn Khalid (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tas, kuris aprūpina kovotoją Allaho labui, iš tiesų pats dalyvavo kovoje; ir tas, kuris tinkamai rūpinasi kovotojo išlaikytiniais jam nesant, iš tiesų pats dalyvavo kovoje.“Bendru sutarimu
عن عائشةَ أمِّ المؤْمنِين رضي الله عنها قالت: لَمْ يَكُنِ النَّبِيُّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَلَى شَيْءٍ مِنَ النَّوَافِلِ أَشَدَّ مِنْهُ تَعَاهُدًا عَلَى رَكْعَتَيِ الفَجْرِ.متفق عليه
عن أبي شريح خويلد بن عمرو الخزاعي و أبي هريرة رضي الله عنهما عن رسول الله صلى الله عليه وسلم قال: «اللَّهُمَّ إِنِّي أُحَرِّجُ حَقَّ الضَعِيفَين: اليَتِيم والمَرْأَة».حديث أبي شريح رواه النسائي. وحديث أبي هريرة رواه ابن ماجه وأحمد
Muaz Ibn Džabal (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) paėmė jo ranką ir pasakė: „O Muaz, prisiekiu Allahu, aš tave myliu.“ Jis pridūrė: „Patariu tau, o Muaz, niekada nepraleisti progos po kiekvienos maldos sakyti: Allahumma aini ala dhikrika va šukrika va husni ibadatik (O Allahe, padėk man Tave atsiminti, Tau dėkoti ir Tave tobulai garbinti).“رواه أبو داود والنسائي وأحمد
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Allahas nepriima nė vieno iš jūsų, esančio hadas (nedidelės ritualinės nešvaros būsenoje), maldos, kol jis neatliks vudu (ritualinio apsiprausimo).“Bendru sutarimu
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: Allahas sakė: „Visi Adomo sūnaus darbai yra skirti jam pačiam, išskyrus pasninką, nes tai, iš tiesų, yra skirta Man, ir Aš suteikiu už tai atlygį. Pasninkas yra skydas. Kai kuriam nors iš jūsų yra pasninko diena, tegul jis nesivelia į nepadorumą ir nekalba pakeltu balsu. Jei kas nors jus įžeidžia ar kovoja su jumis, sakykite: „Iš tiesų, aš esu pasninkaujantis.“ Prisiekiu tuo, Kurio rankoje yra Muchammedo siela, pasninkaujančiojo burnos kvapas yra malonesnis Allahui nei muskusas. Pasninkaujantysis džiaugiasi du kartus: kai nutraukia pasninką, ir kai susitiks su savo Viešpačiu, jis džiaugsis savo pasninku.“Bendru sutarimu
عن عبد الله بن عمرو بن العاص رضي الله عنهما أن رسول الله صلى الله عليه وسلم قال: «يَغْفِرُ الله للشَّهيد كُلَّ شيءٍ إلا الدَّين». وفي رواية له: «القَتْل في سَبِيل الله يُكَفِّر كلَّ شيءٍ إلا الدَّين».رواه مسلم
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) tarė: „Penkios (kasdienės) maldos, penktadienio malda iki kito penktadienio maldos, ir Ramadanas iki kito Ramadano - yra tarp jų padarytų nuodėmių išpirkimas, jei išvengiama didelių nuodėmių.“Perdavė Muslim
عن أبي هريرة رضي الله عنه : أن رجلًا أتى النبي صلى الله عليه وسلم يَتَقَاضَاهُ فَأغْلَظَ له، فَهَمَّ به أصحابه، فقال رسول الله صلى الله عليه وسلم : «دَعُوه، فإن لِصَاحب الحَقِّ مَقَالا» ثم قال: «أعْطُوهُ سِنًّا مِثْل سِنِّهِ» قالوا: يا رسول الله، لا نَجِدُ إلا أمْثَلَ مِنْ سِنِّهِ، قال: «أعْطُوه، فإن خَيْرَكم أحْسَنُكُم قَضَاء».متفق عليه
Šuraih Ibn Hani perdavė: Aš paklausiau Aišos: ką pirmiausiai darydavo Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) įėjęs į savo namus? Ji atsakė: naudodavo Sivak (dantų pagaliuką).Perdavė Muslim
عن ابن مسعود رضي الله عنه قال: قال رسول الله صلى الله عليه وسلم : «أيُّكم مالُ وارثِه أحَبُّ إليه من مالَه؟» قالوا: يا رسول الله، ما منَّا أحد إلا مَالُه أحَبُّ إليه. قال: «فإن مالَه ما قدَّم، ومالُ وارثِه ما أخَّر».رواه البخاري
عن أبي مسعود البدري رضي الله عنه قَال: قَالَ رَسُولُ اللَّه -صَلّى اللهُ عَلَيْهِ وسَلَّم-: «حُوسِب رجُل ممن كان قَبْلَكُمْ، فلم يُوجد له من الخَيْر شيء، إلا أنه كان يُخَالط الناس وكان مُوسِراً، وكان يأمُر غِلْمَانَه أن يَتَجَاوَزُوا عن المُعْسِر، قال الله عز وجل : نحن أحَقُّ بذلك منه؛ تَجَاوزُوا عنه».رواه مسلم
Madan Ibn Abi Talha Al-Jamari pranešė: Sutikau Sauban, Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) išlaisvintą vergą, ir aš jam sakiau: „Pasakyk man apie darbą, kurį atlikus Allahas įleis mane į rojų.“ (kita formuluotė: pasakyk apie darbus, kuriuos Allahas labiausiai mėgsta). Bet jis tylėjo. Tada aš jo vėl paklausiau ir jis tylėjo. Tada paklausiau jo trečią kartą, ir jis atsakė: „Aš paklausiau Allaho Pasiuntinio (tebūnie jam Allaho taika ir palaiminimas) apie tai, o jis atsakė: „Aš paklausiau Allaho Pasiuntinio (ramybė ir Allaho palaima jam) apie tai ir jis pasakė: „Dažnai nusilenk (sudžud) prieš Allahą, nes už kiekvieną sudžud, kurį atlieki Visagaliui, Jis pakels tave vienu laipsniu ir atleis vieną nuodėmę“.“ Tada aš sutikau Abu Ad-Darda ir uždaviau tą patį klausimą, ir jis man atsakė tą patį, kaip ir Sauban.Perdavė Muslim
عن أبي هريرة رضي الله عنه قال: قال رسول الله صلى الله عليه وسلم : «إذا قَام أحَدُكُم من الليل، فَاسْتَعْجَمَ القرآن على لِسَانه، فلم يَدْرِ ما يقول، فَلْيَضْطَجِع».رواه مسلم
عَنْ ‌سَهْلٍ رَضِيَ اللهُ عَنْهُ عَنِ النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ: «إِنَّ فِي الْجَنَّةِ بَابًا يُقَالُ لَهُ الرَّيَّانُ، يَدْخُلُ مِنْهُ الصَّائِمُونَ يَوْمَ الْقِيَامَةِ، لَا يَدْخُلُ مِنْهُ أَحَدٌ غَيْرُهُمْ، يُقَالُ: أَيْنَ الصَّائِمُونَ، فَيَقُومُونَ لَا يَدْخُلُ مِنْهُ أَحَدٌ غَيْرُهُمْ، فَإِذَا دَخَلُوا أُغْلِقَ، فَلَمْ يَدْخُلْ مِنْهُ أَحَدٌ».متفق عليه
Aiša, tikinčiųjų motina, (tebūnie Allahas ja patenkintas) perdavė: Allaho Pasiuntinys, ramybė ir Allaho palaima jam, paskutinėmis dešimt Ramadano mėnesio dienų stengdavosi labiau nei bet kuriuo kitu metu.Perdavė Muslim
عن ابن مسعود رضي الله عنه قال: قال رسول الله صلى الله عليه وسلم : «لا حَسَدَ إلا في اثنتين: رجل آتاه الله مالا، فسَلَّطَه على هَلَكَتِهِ في الحَقِّ، ورجل آتاه الله حِكْمَة، فهو يقضي بها ويُعَلِّمَها». وعن ابن عمر رضي الله عنهما ، عن النبي صلى الله عليه وسلم قال: «لا حسد إلا في اثنتين: رجل آتاه الله القرآن، فهو يقوم به آناء الليل وآناء النهار، ورجل آتاه الله مالا، فهو ينفقه آناء الليل وآناء النهار».حديث ابن مسعود رضي الله عنه: متفق عليه. حديث ابن عمر رضي الله عنه: متفق عليه
عن أبي هريرة ـ رضي الله عنه ـ قال: قال رسول الله صلى الله عليه وسلم : «لا يَلِجُ النارَ رجُل بَكى من خشية الله حتى يَعود اللَّبنُ في الضَّرْع، ولا يَجتمع غُبَارٌ في سبيل الله وَدُخَانُ جهنم».رواه الترمذي والنسائي وأحمد
عَنِ الزُّبَيْرِ بْنِ العَوَّامِ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ عَنِ النَّبِيِّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ: «لَأَنْ يَأْخُذَ أَحَدُكُمْ حَبْلَهُ، فَيَأْتِيَ بِحُزْمَةِ الحَطَبِ عَلَى ظَهْرِهِ، فَيَبِيعَهَا، فَيَكُفَّ اللَّهُ بِهَا وَجْهَهُ خَيْرٌ لَهُ مِنْ أَنْ يَسْأَلَ النَّاسَ أَعْطَوْهُ أَوْ مَنَعُوهُ».رواه البخاري
Abdullah Ibn Amru (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaimajam) tarė: „Tas, kuris palaiko giminystės ryšius, nėra tas, kuris atlygina už jo artimųjų padarytą gėrį, bet palaiko gerus santykius ir su tais giminaičiais, kurie nutraukė su juo giminystės ryšius.“Perdavė Al-Bukhari
عن أبي هريرة رضي الله عنه قال: قال رسول الله صلى الله عليه وسلم : «مَا يَجِدُ الشَّهيد من مَسِّ القتل إلا كما يَجِدُ أَحَدُكُمْ من مَسِّ القَرْصَةِ».رواه الترمذي وابن ماجه والنسائي والدارمي وأحمد
عن أبي هريرة رضي الله عنه قال: قيل: يا رسول الله، ما يعدل الجهاد في سبيل الله؟ قال: «لا تستطيعونه» فأعادوا عليه مرتين أو ثلاثًا كل ذلك يقول: «لا تستطيعونه»! ثم قال: «مثل المجاهد في سبيل الله كمثل الصائم القائم القانت بآيات الله لا يَفْتُرُ من صيام، ولا صلاة، حتى يرجع المجاهد في سبيل الله». وفي رواية البخاري: أن رجلاً قال: يا رسول الله، دلني على عمل يعْدِلُ الجهاد؟ قال: «لا أجده» ثم قال: «هل تستطيع إذا خرج المجاهد أن تدخل مسجدك فتقوم ولا تفتر، وتصوم ولا تفطر»؟ فقال: «ومن يستطيع ذلك؟!»متفق عليه، والرواية الثانية للبخاري