18 hadiths
Abu Mūsa (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) dažnai sakydavo šią dua: „Viešpatie, atleisk man mano nuodėmes, mano neišmanymą, mano perteklių visuose mano reikaluose ir viską, ką Tu žinai geriau už mane. O Allahe, atleisk man mano nuodėmes – tyčines, padarytas netyčia ar juokais – ir visas, kurias aš padariau. O Allahe, atleisk tai, ką padariau, ir tai, ko nepadariau, tai, ką padariau slapta, ir tai, ką padariau viešai. Tu esi Įvertintojas ir Atidedantis. Tu esi Visagalis.“Bendru sutarimu
Ibn Umar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) niekada nepraleisdavo šių maldavimų ryte ir vakare: „O Allahe, prašau Tavojo pasigailėjimo ir gerovės šiame gyvenime bei kitame. O Allahe, prašau Tavojo pasigailėjimo ir gerovės mano religijoje ir žemiškuose reikaluose, ir mano šeimoje, ir mano turtuose. O Allahe, pridenk mano trūkumus ir numaldyk mano nerimą. O Allahe, sergėk mane iš priekio ir iš užnugario, ir iš dešinės, ir iš kairės, ir iš viršaus. Ir aš ieškau prieglobsčio pas Tave idant nebūčiau prarytas žemės.“Perdavė Abu Daūd, An-Nasa-i, Ibn Madža ir Achmed
