Topic

Akyda (Tikėjimo pagrindai)

135 hadiths

135 hadiths

عن أبي هريرة رضي الله عنه مرفوعًا: «إِنَّ الله تَعَالى يَقُول يَوْمَ القِيَامَة: أَيْنَ المُتَحَابُّونَ بِجَلاَلِي؟ اليَوم أُظِلُّهُم فِي ظِلِّي يَوْمَ لاَ ظِلَّ إِلاَّ ظِلِّي».رواه مسلم

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: "Kiekvienas, kuris kviečia į teisingą kelią, gaus atlygį, panašų į atlygį, gautą jį sekančiųjų, nesumažindamas jų atlygio. O tas, kuris šauks į paklydimą, užsitrauks nuodėmę, panašią į nuodėmes, kurias patyrė tie, kurie jį sekė, nesumažinant jų nuodėmės“.Perdavė Muslim

Machmud Ibn Labid (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Dalykas, kurio aš labiausiai bijau dėl jūsų, yra mažasis širk (politeizmas).“ Jie paklausė: „O kas yra mažasis širk, o Allaho Pasiuntiny?“ Jis atsakė: „Tai rija (pasipuikavimas). Visagalis pasakys Teismo dieną, kai atlygins visiems žmonėms už jų poelgius: eikite pas tuos, prieš kuriuos puikavotės savo darbais žemiškajame pasaulyje ir pažiūrėkite, ar rasite pas juos kokį nors atlygį?“Perdavė Achmed

Umar Ibnul-Khattab (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) tariant: „Nepersistenkite girdami mane taip, kaip krikščionys perdėjo šlovindami Marijos sūnų, nes aš esu tik (Allaho) vergas. Vadinkite mane Allaho vergu ir Jo Pasiuntiniu.“Perdavė Al-Bukhari

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad jis paklausė Pranašo: „O Allaho Pasiuntiny, kas bus laimingiausias iš žmonių, gavęs tavo užtarimą Teismo dieną?“ Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) atsakė: „Žinojau, o Abu Huraira, kad būsi pirmas, kuris manęs paklaus apie šį hadisą, atsižvelgiant į tavo rūpestį hadisais. Laimingiausias žmongus, kuris gaus mano užtarimą Paskutiniojo Teismo dieną yra tas, kuris nuoširdžiai iš savo sielos sako: „Nėra kito dievo, išskyrus Allaho.“Perdavė Al-Bukhari

عن عبد الله بن عمرو بن العاص - رضي الله عنه- مرفوعاً: "مَن ردته الطِّيَرَة عن حاجته فقد أشرك، قالوا: فما كفارة ذلك؟ قال: أن تقول: اللهم لا خير إلا خيرك، ولا طَيْرَ إِلَّا طَيْرُكَ ولا إله غيرك".رواه أحمد

Ubadah (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tas, kuris liudija, kad nėra kito dievo, išskyrus Allahą, vieną be partnerio ir kad Muchammedas yra Jo tarnas bei Pasiuntinys; kad Isaa (Jėzus) yra Allaho tarnas ir pasiuntinys, ir Jo žodis, kurį Jis perdavė Marijai, ir dvasia iš Jo; ir kad rojus ir pragaras yra tiesa, Allahas tikrai įleis jį į rojų, nepaisant jo padarytų darbų.“Bendru sutarimu

Abdullah Ibn Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: „Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) kažką pasakė, o aš pasakiau kitą dalyką. Pranašas pasakė: „Kas miršta, šaukdamasis šalia Allaho kito lygiaverčio, pateks į pragarą.“ Ir aš sakiau: „Tas, kuris miršta, nesišaukdamas šalia Allaho kito lygiaverčio, pateks į rojų.““Bendru sutarimu

عن أبي هريرة رضي الله عنه مرفوعًا: «صلاة الرجل في جماعة تَضعُفُ على صلاته في بيته وفِي سُوقِه خمسا وعشرين ضِعفًا، وذلك: أَنَّه إِذَا تَوَضَّأ، فَأَحسَن الوُضُوء، ثمَّ خرج إلى المسجد لاَ يُخرِجُهُ إلاَّ الصلاة؛ لَم يَخْطُ خُطوَةً إِلاَّ رُفِعَت له بِها درجة، وَحُطَّ عَنهُ بها خطيئة، فإذا صلَّى لم تزل الملائكة تُصَلِّي عليه، ما دام في مُصَلاَّه: اللهُمَّ صَلِّ عليه، اللهم اغفِر له، اللهم ارْحَمه، ولا يزال في صلاة ما انتظر الصلاة».متفق عليه

Džabir Ibn Abdilliah (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Man buvo suteikti penki dalykai, kurių niekas prieš mane nebuvo gavęs: man buvo suteikta pergalė per baimę iš vieno mėnesio kelionės atstumo; žemė man buvo padaryta mečete ir apsivalymo priemone, tad bet kuris mano bendruomenės žmogus, kuriam ateina maldos laikas, turėtų melstis; karo grobis man buvo padarytas leistinu, nors anksčiau niekam nebuvo leistinas; man buvo suteikta užtarimo teisė; o pranašai anksčiau buvo siunčiami tik savo tautai, o aš buvau siųstas visiems žmonėms.“Bendru sutarimu

عن معاذ بن جبل رضي الله عنه عن رسول الله صلى الله عليه وسلم أنه قال: «قَالَ اللهُ -عَزَّ وجَلَّ-: المُتَحَابُّون فِي جَلاَلِي، لَهُم مَنَابِرُ مِن نُورٍ يَغْبِطُهُم النَبِيُّونَ والشُهَدَاء».رواه الترمذي وأحمد

عن أبي هريرة رضي الله عنه أن رسول الله صلى الله عليه وسلم قال: «إنَّ في الجنَّة مائةَ دَرَجَة أعَدَّهَا الله للمُجاهِدين في سَبِيل الله ما بَيْنَ الدَّرَجَتَيْنِ كما بين السماء والأرض».رواه البخاري

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė: Pranašas, ramybė ir Allaho palaima jam, sakė: „Allahas, Aukščiausiasis ir Didingasis, sako: ‘Aš esu toks, kaip mano tarnas apie Mane galvoja, ir Esu su juo, kai jis Mane prisimena. Jei jis Mane prisimena savyje, Aš jį prisimenu Savyje; jei jis Mane prisimena susirinkime, Aš jį prisimenu dar geresniame susirinkime. Jei jis priartėja prie Manęs per sprindį, Aš priartėju prie jo per uolektį; jei jis priartėja prie Manęs per uolektį, Aš priartėju prie jo per sieksnį; o jei jis eina pas Mane eidamas, Aš einu pas jį bėgdamas.’“Bendru sutarimu

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Geriausia diena, kurią pakilo saulė, yra penktadienis; tą dieną buvo sukurtas Adomas, tą dieną jis buvo įleistas į rojų, tą dieną jis buvo iš jo išsiųstas, ir Teismo diena įvyks tik penktadienį.“Perdavė Muslim

عن أبي هريرة رضي الله عنه عن النبي صلى الله عليه وسلم قال: «كان داود -عليه السلام- لا يأكلُ إلا من عمل يده». وعن المقدام بن معد يكرب رضي الله عنه عن النبي صلى الله عليه وسلم قال: «ما أكل أحد طعاما قط خيرا من أن يأكل من عمل يده، وإن نبي الله داود صلى الله عليه وسلم كان يأكل من عمل يده».حديث أبي هريرة رضي الله عنه: رواه البخاري. حديث المقداد رضي الله عنه: رواه البخاري

عن ابن مسعود رضي الله عنه قال: قال رسول الله صلى الله عليه وسلم : «من أصابته فَاقَة فأنْزَلها بالناس لم تُسَدَّ فَاقَتُهُ، ومن أنْزَلها بالله، فَيُوشِكُ الله له بِرزق عاجل أو آجل».رواه أبو داود والترمذي وأحمد

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kas duoda atgaivą nemokiam asmeniui ar atleidžia dalį savo skolos, Allahas suteiks jam prieglobstį Teismo dieną Savo Sosto šešėlyje, tą dieną, kai nebus jokio šešėlio, tik Jo.“Perdavė At-Tirmidhi ir Achmed

Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Iš tiesų, Allahas, dėl manęs, atleido mano bendruomenei klaidas, užmaršumą ir tai, ką jie buvo priversti daryti.“رواه ابن ماجه والبيهقي وغيرهما

عن أبي هريرة رضي الله عنه قال: سمعت رسول الله صلى الله عليه وسلم يقول: «جَعَلَ اللهُ الرحمةَ مائة جُزْءٍ، فَأَمْسَكَ عِنْدَهُ تِسْعَةً وَتِسْعِينَ، وأَنْزَلَ في الأَرْضِ جُزْءًا وَاحِدًا، فَمِنْ ذَلِكَ الجُزْءِ يَتَرَاحَمُ الخَلَائِقُ، حتى تَرْفَعَ الدَّابَّةُ حَافِرَهَا عَنْ وَلَدِهَا خَشْيَةَ أَنْ تُصِيبَهُ». وفي رواية «إِنَّ للهِ تعالى مئةُ رحمةٍ، أَنْزَلَ منها رحمةً واحدةً بَيْنَ الجِنِّ والإنسِ والبَهَائِمِ والهَوَامِّ، فَبِهَا يَتَعَاطَفُونَ، وبها يَتَرَاحَمُونَ، وبِهَا تَعْطِفُ الوَحْشُ على وَلَدِهَا، وأَخَّرَ اللهُ تعالى تِسْعًا وتِسْعِينَ رحمةً يَرْحَمُ بِهَا عِبَادَهُ يومَ القِيَامَةِ». وعن سلمان الفارسي رضي الله عنه قال: قال رسول الله صلى الله عليه وسلم : «إِنَّ للهِ تعالى مئةُ رحمةٍ فمنها رحمةٌ يَتَرَاحَمُ بها الخَلْقُ بَيْنَهُمْ، وتِسْعٌ وتِسْعُونَ لِيَومِ القِيَامَةِ». وفي رواية: «إِنَّ اللهَ تَعَالَى خَلَقَ يَوْمَ خَلَقَ السَّمَاوَاتِ والأَرْضَ مئةَ رحمةٍ كُلُّ رحمةٍ طِبَاقَ مَا بَيْنَ السَّمَاءِ إلى الأَرْضِ، فَجَعَلَ منها في الأَرْضِ رَحْمَةً فبها تَعْطِفُ الوَالِدَةُ على وَلَدِهَا، والوَحْشُ والطَّيْرُ بَعْضُهَا عَلَى بَعْضٍ، فإذا كانَ يومُ القيامةِ أَكْمَلَهَا بِهَذِه الرحمةِ».حديث أبي هريرة -رضي الله عنه-: متفق عليه. حديث سلمان -رضي الله عنه-: رواه مسلم

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Iš tiesų, Allahas nežiūri į jūsų išvaizdą ir turtus, o į širdis ir poelgius.“Perdavė Muslim

Abu Zar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atpasakojo nuo savo Viešpaties, kad Jis tarė: „O Mano vergai, Aš uždraudžiau priespaudą Sau ir jums, todėl neenkite vieni kitų. Mano vergai, visi esate klaidinami, išskyrus tuos, kuriems Aš vadovauju, todėl ieškokite Mano vadovavimo ir Aš jums vadovausiu. Mano vergai, jūs visi esate alkani, išskyrus tuos, kuriuos Aš maitinu, todėl prašykite Manęs maisto ir Aš jus pamaitinsiu. Mano vergai, jūs visi esate nuogi, išskyrus tuos, kuriuos Aš aprengiu, todėl prašykite Manęs drabužių ir Aš jus aprengsiu. Mano vergai, jūs darote nuodėmes dieną ir naktį ir Aš atleidžiu visas nuodėmes, todėl prašykite Manęs atleidimo, ir Aš jums atleisiu. Mano vergai, jūs negalite Man padaryti nei blogo, nei gero. Mano vergai, jei visa žmonija ir visi džinai būtų tokie pamaldūs kaip pamaldžiausia bet kurio žmogaus širdis tarp jūsų, tai nieko nepridėtų prie Mano viešpatavimo. O Mano vergai, jei visa žmonija ir visi džinai būtų tokie pat nedori kaip bet kurio iš jūsų pikčiausia širdis, tai nepakenktų Mano valdžiai. O Mano vergai, jei visa žmonija ir visi džinai stovėtų vienoje vietoje ir prašytų Manęs, o Aš kiekvienam duočiau tai, ko jis prašė, tai nesumažintų to, ką Aš turiu, tai taip kiek sumažėja jūra, kai į ją įmerkiama adata. O Mano vergai, tai yra tiesiog jūsų darbai, juos užrašau ir už tai jums atlyginsiu. Taigi, kas randa gera, turi šlovinti Allahą, o kas randa kitaip, turėtų kaltinti tik save patį.“Perdavė Muslim

Pranešta nuo Ibn Abbas (tebūnie Allahas juo patenkintas), kad jis pasakė: Vieną dieną aš keliavau už Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam), kai jis man tarė: „O berniuk! Iš tiesų, aš išmokysiu tave kelis žodžius. Prisimink Allahą ir Jis tave saugos. Prisimink Allahą ir surasi Jį prieš save. Kai prašai, prašyk Allaho, o kai prašai pagalbos, kreipkis į Jį. Ir žinok, kad jei visi žmonės susirinktų, kad tau būtų naudos, jie nesuteiks tau naudos, išskyrus tai, ką tau paskyrė Allahas, o jei rinksis, kad tau pakenktų, jie tau nepakenks, išskyrus tai, ką Allahas įsakė. Plunksnos pakeltos ir lapai išdžiūvę.“Perdavė At-Tirmidhi

عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رَضيَ اللهُ عنه أَنَّ رَسُولَ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ، قَالَ: «أَحَبُّ الْبِلَادِ إِلَى اللهِ مَسَاجِدُهَا، وَأَبْغَضُ الْبِلَادِ إِلَى اللهِ أَسْوَاقُهَا».رواه مسلم

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kiekvienas iš mano žmonių pateks į rojų, išskyrus tuos, kurie atsisako.“ Kompanjonai paklausė: „O kas to atsisakytų, o Allaho Pasiuntiny?“ Jis atsakė: „Kas man paklūsta, pateks į rojų, o kas man nepaklūsta, tai atsisakė.“Perdavė Al-Bukhari