LT
Tikėjimas pasiuntiniais
Mūsų pranašas Muchammedas, ramybė ir Allaho palaima jam
7 hadiths
Pranašavimas
2
Ankstesni pasiuntiniai ir pranašai, ramybė jiems
2
Mūsų pranašas Muchammedas, ramybė ir Allaho palaima jam
7
كرامات الأولياء
1
7 hadiths
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Prisiekiu Tuo, Kurio rankoje yra Muchammedo siela, kad tas iš žydų ar krikščionių bendruomenės, kuris girdi apie mane, bet netiki su kuo aš buvau atsiųstas, ir miršta tokioje (netikėjimo) būsenoje, bus vienas iš pragaro gyventojų.“
Perdavė Muslim
Džabir Ibn Abdilliah (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Man buvo suteikti penki dalykai, kurių niekas prieš mane nebuvo gavęs: man buvo suteikta pergalė per baimę iš vieno mėnesio kelionės atstumo; žemė man buvo padaryta mečete ir apsivalymo priemone, tad bet kuris mano bendruomenės žmogus, kuriam ateina maldos laikas, turėtų melstis; karo grobis man buvo padarytas leistinu, nors anksčiau niekam nebuvo leistinas; man buvo suteikta užtarimo teisė; o pranašai anksčiau buvo siunčiami tik savo tautai, o aš buvau siųstas visiems žmonėms.“
Bendru sutarimu
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kiekvienas iš mano žmonių pateks į rojų, išskyrus tuos, kurie atsisako.“ Kompanjonai paklausė: „O kas to atsisakytų, o Allaho Pasiuntiny?“ Jis atsakė: „Kas man paklūsta, pateks į rojų, o kas man nepaklūsta, tai atsisakė.“
Perdavė Al-Bukhari
عن أبي هريرة رضي الله عنه : أنّ النبيَّ صلى الله عليه وسلم أُتِيَ لَيْلَةَ أُسْرِيَ بِهِ بِقَدَحَيْنِ مِنْ خَمْرٍ وَلَبَنٍ، فَنَظَرَ إِلَيْهمَا فَأَخَذَ اللَّبَنَ. فَقَالَ جِبريل: الحَمْدُ للهِ الَّذِي هَدَاكَ لِلفِطْرَةِ لَوْ أخَذْتَ الخَمْرَ غَوَتْ أُمَّتُكَ.
متفق عليه
عن واثلة بن الأسقع رضي الله عنه ، قال: قال رسول الله صلى الله عليه وسلم : «إنَّ اللهَ اصْطَفى كِنانَة من وَلَد إسماعيل، واصْطَفى قُريشًا من كِنانة، واصْطَفى بَني هاشم مِنْ قُرَيش، واصْطَفاني مِنْ بني هاشم، فأنا سَيِّدُ وَلَد آدم ولا فَخْر، وأوَّلُ مَن تَنْشَقُّ عنه الأرض، وأوَّلُ شافع، وأوَّل مُشَفَّع».
رواه ابن حبان، وأصله في صحيح مسلم
عن أبي موسى رضي الله عنه قال: سَمَّى لنا رسولُ الله صلى الله عليه وسلم نفْسَه أسْماءً منها ما حَفِظْنا فقال: «أنا محمد، وأحمد، والمُقَفِّي، والحاشِر، ونبي الرَّحمة، قال يزيد: ونبِيُّ التوبة ونَبِيُّ المَلْحَمة».
رواه مسلم وأحمد
عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ أَنَّ رَسُولَ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ: «مِنْ أَشَدِّ أُمَّتِي لِي حُبًّا نَاسٌ يَكُونُونَ بَعْدِي، يَوَدُّ أَحَدُهُمْ لَوْ رَآنِي بِأَهْلِهِ وَمَالِهِ».
رواه مسلم
