Topic

Dorybės ir etiketas

288 hadiths

288 hadiths

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Stiprus žmogus nėra tas, kuris gali nugalėti kitus, o stiprus yra tas, kuris valdo save, kai yra piktas.“Bendru sutarimu

عن أبي هريرة رضي الله عنه مرفوعاً: "لِيُسَلِّمِ الصغيرُ على الكبيرِ، والمارُّ على القاعدِ، والقليلُ على الكثيرِ" وفي رواية: "والراكبُ على الماشي".متفق عليه

Abu Masud Al-Ansari (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: „Vienas vyras atėjo pas Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) ir pasakė: „Mano kupranugaris nugaišo, todėl duok man kuo keliauti.“ Jis atsakė: „Aš neturiu.“ Kažkas pasakė: „O Allaho Pasiuntiny, aš galiu jį nuvesti pas tą, kuris gali jam tai duoti.“ Po to Pasiuntinys tarė: „Kas veda į gerą darbą, gaus tokį patį atlygį kaip ir to darbo darytojas.“Perdavė Muslim

عن علي بن أبي طالب رضي الله عنه مرفوعاً: «إذا انْتَعَل أحدكم فليبدأ باليمين، وإذا نَزَعَ فليبدأ بالشمال، ولْتَكُن اليُمنى أولَهُما تُنْعَل، وآخِرَهُما تُنْزَع».متفق عليه

Aiša (tebūnie Allahas ja patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Nekeikite mirusiųjų, nes jie jau pasiekė pasekmę to, ką padarė.“Perdavė Al-Bukhari

Abu Ajub Al-Ansari (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Musulmonui yra neteisėta susipykti su savo bičiuliu musulmonu ir jį palikti ilgiau nei tris naktis, o susitikę jie abu atsuka vienas kitam nugarą. Ir geriausias iš jų yra tas, kuris pradeda sveikindamas kitą.“Bendru sutarimu

Džubair Ibn Mutim (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Tas, kuris nutraukia giminystės ryšius, nepateks į rojų.“Bendru sutarimu

عَنِ ابْنِ عُمَرَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ: «لاَ يَنْظُرُ اللَّهُ إِلَى مَنْ جَرَّ ثَوْبَهُ خُيَلاَءَ».متفق عليه

Anas Ibn Malik (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tas, kuris nori išplėsti savo pragyvenimą (turtą) ir pratęsti gyvenimo trukmę, turėtų išlaikyti savo giminystės ryšius.“Bendru sutarimu

عن عبد الله بن عمرو بن العاص رضي الله عنهما أن رسول الله صلى الله عليه وسلم قال: «من الكبائر شَتْمُ الرجل والديه» قيل: وهل يسبّ الرجل والديه؟ قال: «نعم، يسبّ أبا الرجل فيسبّ أباه، ويسبّ أمّه، فيسبّ أمّه».متفق عليه

Abdur-Rahman Ibn Abi Laila pranešė: "Aš sutikau Kab Ibn Udžra, kuris pasakė: "Ar galiu pasiūlyti tau dovaną?" Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) įėjo pas mus, ir mes pasakėme: „O Allaho Pasiuntiny, mes išmokome tave pasveikinti, bet kaip turėtume prašyti tau Allaho palaiminimų? “Jis pasakė: „Sakykite: Allahumma sall alia Muchammad, va alia ali Muchammad, kama salaita alia Ibrahima va alia ali Ibrahim, innaka hamydun madžyd, Allahuma barik alia Muchammad, va alia ali Muchammad, kama barakta alia Ibrahim, va alia ali Ibrahim, innaka hamydun madžyd (O Allahe, siųsk maldas už Pranašą Muchammedą ir jo šeimą lygiai taip, kaip siuntei maldas už Abraomą ir jo šeimą; iš tiesų, Tu esi vertas šlovinimo ir garbės. O Allah, palaimink Pranašą Muchammedą ir jo šeimą, kaip kad palaiminai Abraomą ir jo šeimą. Iš tiesų, Tu esi vertas šlovinimo ir garbės).“Bendru sutarimu

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Arčiausiai savo Viešpaties tarnas yra tada, kai jis nusilenkia (sudžiūd), todėl daug maldaukite.“Perdavė Muslim

عن أبي أمامة رضي الله عنه قال: سمعتُ رسولَ اللهِ صلى الله عليه وسلم يقولُ: «اقْرَؤُوا القرْآنَ؛ فَإنَّهُ يَأتِي يَوْمَ القِيَامَةِ شَفِيعًا لأَصْحَابِهِ».رواه مسلم

عن أبي ذر الغفاري رضي الله عنه عن النبي صلى الله عليه وسلم قال: «ألاَ أُخْبِرُكَ بِأَحَبِّ الكَلاَمِ إِلَى اللهِ؟ إنَّ أَحَبَّ الكلام إِلى الله: سبحان اللهِ وبحمدِهِ».رواه مسلم

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kas tiki Allahu ir Paskutiniąja diena, turėtų sakyti, kas gera, arba tylėti. Kas tiki Allahu ir Paskutiniąja diena, turi gerbti savo artimą. Kas tiki Allahu ir Paskutiniąja diena, turi gerbti savo svečią.“Bendru sutarimu

Džurair Ibn Abdilliah (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Kas nerodo gailestingumo žmonėms, Visagalis Allahas nerodo gailestingumo jam.“Bendru sutarimu

عَنِ ابْنِ عَبَّاسٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا قَالَ: قَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ: «نِعْمَتَانِ مَغْبُونٌ فِيهِمَا كَثِيرٌ مِنَ النَّاسِ: الصِّحَّةُ وَالفَرَاغُ».رواه البخاري

عن أبي هريرة رضي الله عنه مرفوعاً: «والذي نفسي بيده، لو لم تذنبوا، لذهب الله بكم، وجاء بقوم يُذْنِبُونَ، فيستغفرون اللهَ تعالى، فيغفر لهم».رواه مسلم

عن عبد الله بن مسعود رضي الله عنه مرفوعاً: «يُؤْتَى بجهنم يومئذ لها سبعون ألف زِمَامٍ مع كل زمام سبعون ألف ملك يَجُرُّونَهَا».رواه مسلم

عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ رضي الله عنه: أَنَّ رَسُولَ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ يَقُولُ فِي سُجُودِهِ: «اللهُمَّ اغْفِرْ لِي ذَنْبِي كُلَّهُ دِقَّهُ، وَجِلَّهُ، وَأَوَّلَهُ وَآخِرَهُ وَعَلَانِيَتَهُ وَسِرَّهُ».رواه مسلم

Aiša (tebūnie Allahas ja patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Labiausiai nekenčiamas žmogus Allaho akyse yra pats kivirčiškiausias žmogus.“Bendru sutarimu

Pranešta nuo Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas), kad jis pasakė: „Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) buvo paklaustas apie svarbiausią poelgį, vedantį žmones į rojų, ir jis atsakė: „Allaho baimė ir geros manieros.“ Tada jo paklausė apie daugumą dalykų, vedančių žmones į pragarą, ir jis atsakė: „Liežuvis ir privačios dalys.“Perdavė At-Tirmidhi, Ibn Madža ir Achmed

عن أبي سعيد الخدري رضي الله عنه قال: قال رسول الله صلى الله عليه وسلم : "الْبَاقِيَاتُ الصَّالِحَاتُ، لَا إلَهَ إلَّا اللَّهُ، وَسُبْحَانَ اللَّهِ، وَاَللَّهُ أَكْبَرُ، وَالْحَمْدُ لِلَّهِ، وَلَا حَوْلَ وَلَا قُوَّةَ إلَّا بِاَللَّهِ".رواه ابن حبان والحاكم، أما النسائي فرواه في الكبرى لكن من حديث أبي هريرة

Anas Ibn Malik (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Maldavimai (dua) tarp azano (kvietimo į maldą) ir ikamos (antrojo kvietimo į maldą) nėra atmetami.“Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi ir An-Nasa-i