Hadith for the World
Topic

Dorybės ir etiketas

288 hadiths

288 hadiths

Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakydavo: „O Allahe, palengvink man religiją, kurios dėka yra apsaugoti mano reikalai. Padaryk man gerą gyvenimą, kuriame gyvenu. Padaryk man gerą anapusinį gyvenimą, kuris yra mano poilsio vieta, į kurią turiu grįžti. Padaryk, kad mano gyvenimas būtų linkęs į visokį gėrį, o mirtis mane paguostų nuo visokio blogio.“Perdavė Muslim
Abu Mūsa (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) dažnai sakydavo šią dua: „Viešpatie, atleisk man mano nuodėmes, mano neišmanymą, mano perteklių visuose mano reikaluose ir viską, ką Tu žinai geriau už mane. O Allahe, atleisk man mano nuodėmes – tyčines, padarytas netyčia ar juokais – ir visas, kurias aš padariau. O Allahe, atleisk tai, ką padariau, ir tai, ko nepadariau, tai, ką padariau slapta, ir tai, ką padariau viešai. Tu esi Įvertintojas ir Atidedantis. Tu esi Visagalis.“Bendru sutarimu
Ibn Umar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) niekada nepraleisdavo šių maldavimų ryte ir vakare: „O Allahe, prašau Tavojo pasigailėjimo ir gerovės šiame gyvenime bei kitame. O Allahe, prašau Tavojo pasigailėjimo ir gerovės mano religijoje ir žemiškuose reikaluose, ir mano šeimoje, ir mano turtuose. O Allahe, pridenk mano trūkumus ir numaldyk mano nerimą. O Allahe, sergėk mane iš priekio ir iš užnugario, ir iš dešinės, ir iš kairės, ir iš viršaus. Ir aš ieškau prieglobsčio pas Tave idant nebūčiau prarytas žemės.“Perdavė Abu Daūd, An-Nasa-i, Ibn Madža ir Achmed
Abdullah Ibn Umar (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) dažnai sakydavo šį maldavimą: „O Allahe, aš ieškau prieglobsčio pas Tave nuo Tavo palaimos atėmimo, nuo Tavo ramybės virsmo, nuo netikėtos Tavo bausmės ir nuo visko, kas Tau nepatinka.“Perdavė Muslim
Abdullah Ibn Amr Ibn Al-As (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasakojo, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) dažnai sakydavo maldavimus (dua) šiais žodžiais: „O Allahe, ieškau prieglobsčio pas Tave nuo to, kad būčiau nugalėtas skolų, nugalėtas priešų ir nuo mano priešų pasitenkinimo mano nesėkme.“Perdavė An-Nasa-i ir Achmed
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Stiprus tikintysis yra geresnis ir labiau mylimas Allaho nei silpnas tikintysis, nors abu yra geri. Stenkis ieškoti to, kas tau bus naudinga, ir nesijausk bejėgis. Jei kažkas tave užvaldo, pasakyk: Tai Allaho įsakymas ir Jis daro tai, ką nori. Ir saugokis (sakyti) „Jei tik būčiau“, nes tai atveria duris šėtonui“Perdavė Muslim
عن أبي هريرة رضي الله عنه عن رسول الله صلى الله عليه وسلم قال: «الْمُؤْمِنُ مِرْآةُ أَخِيهِ الْمُؤْمِنِ».رواه أبو داود والترمذي
عَنْ أَبِي الدَّرْدَاءِ رضي الله عنه: سَمِعْتُ رَسُولَ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ: «إِنَّ اللَّعَّانِينَ لَا يَكُونُونَ شُهَدَاءَ وَلَا شُفَعَاءَ يَوْمَ الْقِيَامَةِ».رواه مسلم
An-Numan Ibn Bašir (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Maldavimas (dua) yra garbinimas.“ Tada jis recitavo: {Ir jūsų Viešpats sakė: „Maldaukite Manęs [t. y. tikėkite Mano Vienumą (islamiškąjį monoteizmą) ir prašykite Manęs bet ko], Aš atsiliepsiu į jūsų (maldavimą). Tie, kurie paniekina Mano garbinimą, jie tikrai įžengs į Pragarą sugėdinti.“} [Koranas, sūra Atleidžiantis 40:60].“Perdavė Abu Daūd, At-Tirmidhi, Ibn Madža ir Achmed
عَنْ عِيَاضِ بْنِ حِمَارٍ أَخِي بَنِي مُجَاشِعٍ رَضيَ اللهُ عنه قَالَ: قَامَ فِينَا رَسُولُ اللهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ذَاتَ يَوْمٍ خَطِيبًا، فَقَالَ: وَسَاقَ الْحَدِيثَ وَفِيهِ: «وَإِنَّ اللهَ أَوْحَى إِلَيَّ أَنْ تَوَاضَعُوا حَتَّى لَا يَفْخَرَ أَحَدٌ عَلَى أَحَدٍ، وَلَا يَبْغِي أَحَدٌ عَلَى أَحَدٍ».رواه مسلم
Anas (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė: Dua, kurią Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakydavo dažniausiai, buvo: „Allahumma rabbana atina fid-dunja hasanah va fil-akhirati hasanah va kina adhaban-nar (O Allahe, mūsų Viešpatie, duok mums šiame pasaulyje tai, kas gera, ir anapusiniame - kas gera, ir apsaugok mus nuo pragaro kančių).“Bendru sutarimu
Šaddad Ibn Aus (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė nuo Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam): „Geriausias būdas siekti Allaho atleidimo yra sakyti: „Allahumma anta rabbi lia ilaha illa ant, khalaktani va ana abduk, va ana ala ahdika va vadika mastatat, audhu bika min šarri ma sanat, abu-u laka binimatika alaja, va abu-u bidhanbi faghfir li, fa innahu lia jaghfirudh-dhunuba illa ant (O Allah, Tu esi mano Viešpats. Tu sukūrei mane, ir aš esu Tavo vergas. Liksiu ištikimas Tavo sandorai ir pažadu, kiek įmanoma. Ieškau prieglobsčio pas Tave nuo to, ką padariau. Aš pripažįstu Tavo malonę ir pripažįstu savo nuodėmę, atleisk man. Iš tiesų, niekas negali atleisti nuodėmių, tik Tu.)“ Pranašas pridūrė: „Kas tai pasako dieną, būdamas tuo įsitikinęs, ir miršta prieš vakarą, jis bus iš rojaus žmonių, o kas tai pasako naktį, tuo įsitikinęs, ir miršta prieš rytą, jis bus iš rojaus žmonių“.“Perdavė Al-Bukhari
Abdullah Ibn Masūd (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Laikykitės teisybės, nes tiesa veda į dorovę, o dorovė - į rojų. Žmogus vis sakys tiesą ir stengsis ja laikytis, kol bus įrašytas pas Allahą kaip teisingasis. Saugokitės melagystės, nes melas veda į nedorumą, o nedorumas - į pragarą. Žmogus vis meluos ir stengsis juo laikytis, kol bus įrašytas pas Allahą kaip melagis.“Bendru sutarimu
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Yra du posakiai, kurie yra lengvi ant liežuvio, sunkūs ant svarstyklių ir brangūs Gailestingiausiajam: Subchan Allah Al-Azim (šlovė Didingajam Allahui) ir subchan-Allah ua bichamdih (šlovė ir dėka Allahui).“Bendru sutarimu
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Visagalio Allaho akyse nėra nieko garbingesnio už maldavimą (dua).“Perdavė At-Tirmidhi, Ibn Madža ir Achmed
Abu Ad-Darda (tebūnie Allahas juo patenkintas) perdavė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kas saugos savo brolio garbę jo nesant, Allahas apsaugos jo veidą nuo ugnies Teismo dieną.“Perdavė At-Tirmidhi ir Achmed
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) sakė: „Kas šimtą kartų per dieną sakys „subhanAllahi va bihamdih“ (šlovė Allahui ir dėka Jam), jo nuodėmės bus ištrintos, net jei jų būtų tiek pat, kiek jūros putų.“Bendru sutarimu
Muavija (ramybė ir Allaho palaima jam) pranešė, kad girdėjo Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Kai Allahas nori kam nors gero, Jis suteikia jam religijos supratimą. Iš tikrųjų aš esu tik skirstytojas, o Allahas yra Suteikėjas. Ši bendruomenė ir toliau laikysis Allaho įstatymų, ir jiems nepakenks tie, kurie jiems prieštarauja, iki kol įvyks Allaho įsakymas.“Bendru sutarimu
Abdullah Ibn Salam (tebūnie Allahas būna juo patenkintas) pranešė: Kai Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) atvyko į Mediną, žmonės puolė jį pasitikti, ir buvo sakoma: „Allaho Pasiuntinys atvyko! Allaho Pasiuntinys atvyko! Allaho Pasiuntinys atvyko!“ - tris kartus. Aš nuėjau su žmonėmis, kad pamatyčiau jį, ir kai aiškiai pamačiau jo veidą, supratau, kad jo veidas nėra melagio veidas. Pirmas dalykas, kurį išgirdau, kad jis pasakė buvo: „O žmonės, skleiskite taikos sveikinimus, maitinkite kitus, išlaikykite giminystės ryšius ir melskitės naktį, kai žmonės miega, ir jūs įeisite į rojų ramybėje.“Perdavė At-Tirmidhi, Ibn Madža ir Achmed
عن أنس رضي الله عنه أنه قَالَ لِثابِتٍ رحمه اللهُ: ألاَ أرْقِيكَ بِرُقْيَةِ رسولِ اللهِ صلى الله عليه وسلم ؟ قال: بلى، قال: «اللَّهُمَّ رَبَّ النَّاسِ، مُذْهِبَ البَأسِ، اشْفِ أنْتَ الشَّافِي، لاَ شَافِيَ إِلاَّ أنْتَ، شِفَاءً لاَ يُغَادِرُ سَقماً».رواه البخاري
Sad Ibn Abi Vakkas (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam) sakant: „Iš tiesų, Allahas myli tarną, kuris yra pamaldus, laisvas nuo norų ir nepastebimas.“Perdavė Muslim
عن ثوبان رضي الله عنه عن النبي صلى الله عليه وسلم قَالَ: "إنَّ المسلِمَ إذا عادَ أخاه المسلِمَ، لم يَزَلْ في خُرْفَةِ الجَنَّةِ حتى يرجعَ"، قيل: يا رسولَ اللهِ ما خُرْفَةُ الجنَّةِ؟، قال: "جَنَاها".رواه مسلم
عن أنس بن مالك رضي الله عنه عن رسول الله صلى الله عليه وسلم أنه كان إذا أكل طعاما، لعق أصابعه الثلاث. قال: وقال: «إذا سقطت لُقمة أحدكم فليُمِطْ عنها الأذى، وليأكلها ولا يَدَعْهَا للشيطان» وأمر أن تُسْلَتَ القَصْعَةُ، قال: «فإنكم لا تدرون في أيِّ طعامكم البركة» وعن جابر بن عبد الله رضي الله عنه أن رسولَ اللهِ صلى الله عليه وسلم قالَ: "إنّ الشيطانَ يَحضُرُ أحدَكُم عندَ كلِ شيءٍ من شَأنِه، حتى يَحضُرَهُ عندَ طعامِهِ، فإذا سَقطتْ لقمةُ أحدِكُم فليَأخُذْها فَلْيُمِطْ ما كانِ بها من أذى، ثم ليَأكُلْها ولا يَدَعْها للشيطانِ، فإذا فَرَغَ فليَلْعَقْ أصابعَهُ، فإنه لا يَدري في أيِّ طَعامه البركة"حديث أنس رواه مسلم. حديث جابر رواه مسلم
عَنِ ابْنِ عُمَرَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ: «إِنَّمَا مَثَلُ صَاحِبِ القُرْآنِ كَمَثَلِ صَاحِبِ الإِبِلِ المُعَقَّلَةِ، إِنْ عَاهَدَ عَلَيْهَا أَمْسَكَهَا، وَإِنْ أَطْلَقَهَا ذَهَبَتْ».متفق عليه